Prieš metus pradėtos diskusijos dėl ritualinio gyvulių skerdimo šią savaitę baigtos. Į rudens sesiją susirinkęs Seimas ritualinio skerdimo įteisinimo reikalų ėmėsi skubos tvarka: užvakar parlamentarai įteisino ritualinį skerdimą, kuris, kaip tikimasi, atvers mūsų ūkininkams musulmonų tikėjimo šalių rinkas.
Iki šiol įstatymas leido skersti gyvulius prieš tai juos apsvaiginus. Taip paskersti galvijai neatitiko musulmoniškų kraštų mėsos standartų, todėl į juos lietuviškų galvijų mėsa negalėjo būti eksportuojama.
Seimo nariai, ritualinio skerdimo šalininkai, būtinybę priimti ritualinio skerdimo įstatymą grindė dideliais ūkininkų praradimais dėl Rusijos paskelbto maisto produktų embargo iš Europos Sąjungos (ES) valstybių ir JAV. Už Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisas, įteisinusias ritualinį skerdimą, balsavo 57 Seimo nariai, prieš – 4, susilaikė 11 parlamentarų. Prieš galvijų skerdimą prieš tai jų neapsvaiginus piestu stoję Gyvūnų teisių gynėjai Seimo verdiktą pavadino brutaliu, o kai kurie seimūnai, balsavę prieš, šias pataisas pavadino „lobistinėmis ir korupcinėmis”.
Gyvūnų gerovės sergėtojams atšauta, kad ritualinis skerdimas yra humaniškesnis būdas, negu gyvų gyvūnų gabenimas lėktuvais į kitas šalis, kur jie pagal tuos pačius religinius papročius paskerdžiami. Esą valandų valandas kelionėje kankinami gyvūnai patiria milžinišką stresą.
Vyriausybei siūlyta skelbti intervencinius pirkimus, buliukus paskersti, jų mėsą užšaldyti, o ją parduoti tada, kai rinkos vėl atsivers.
Aldona MINKEVIČIENĖ
