„Gimtojo Rokiškio” svetainės komentatoriai piktinasi prastais rajono keliais: pliekia ir kelininkus, ir valdžią.
Skaitytojas, nuolat iš Vilniaus važinėjantis į gimtinę pas tėvus, rašo: „Rokiškio atokiose vietovėse kelių niekas nevalo ir nebarsto. Ir nereikia čia aiškinti, kad Rokiškio kelininkai gerai dirba. Jie dirba gal ir gerai, bet valo tik respublikinės reikšmės kelius.
Kas netiki, tiems siūlau pasivažinėti keliu Rokiškis-Degsniai-Žiobiškis. Gyvybei pavojingas ruožas yra mišku Degsniai-Žiobiškis: per amžius niekas jo nevalo ir, kadangi miško ruožas tęsiasi apie 3 km, ledas ten laikosi net iki kovo vidurio, plius kelias labai vingiuotas ir matomumas už posūkio nulinis. Ne viena avarija ten jau buvo.
Kelio Rokiškis-Zyboliai-Žiobiškis pavojingas ruožas yra išsukus iš Zybolių iki pat Žiobiškio. Sniegą pragramdo, o barstyti nebarsto. Pavojų kelia šiame kelyje esantys keli didžiuliai kalnai ir nuokalnės ties Buteikių kaimu ir prie pat Žiobiškio.
Toliau Žiobiškis-Konstantinava arba nuo Žiobiškio į Kazliškį ir Panemunį. Išsamiau nebepasakosiu. Barstymo šie ruožai nėra matę. Ten irgi daug didelių kalnų, nuokalnių, yra upių, tiltų, nuo jų automobiliai gali nuslysti.
Ir tai dar nieko. O jeigu užsuki į vienišas sodybas, kur keliukai atsišakoja nuo pagrindinio kelio, tarkim, žvyrkelio… Yra tokių keliukų, kurie žvyro „nematė” 30 metų. Juos nugramdo didžiuliais greideriais, o pavasarį telieka purvynai ir iki 40 cm provėžos.
Sovietiniai laikai baigėsi, o šeimininkė ir toliau nevalo, o tik prašluosto grindis ten, kur neapstatyta baldais, daiktų neatitraukia. Lygiai taip pat elgiasi šiuolaikinė valdžia. Net greitoji pagalba ar policija neprivažiuotų tokiais keliais, jei žmonėms kas atsitiktų.
Kai paskambini ir paprašai valdžios paremontuoti kaimo keliuką, žvyro papilti bent ekstremaliose vietose, pagalbos nesulauksi, tegausi atsakymą: „Nėra lėšų.”
Brangieji, sovietiniais laikais taip tikrai nebuvo.”
