Viena didžiausių Lietuvos alkoholinių gėrimų gamintoja AB “Vilniaus degtinė”, gavusi Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų paramą pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 3 prioriteto “Aplinka ir darnus vystymasis” priemonę “Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas energijos gamybai”, vykdo projektą “Žlaugtų panaudojimas elektros energijos gamybai”. Į spirito varyklą planuojama investuoti apie 20 mln. litų. ES finansuos pusę projekto sumos.
Pradžia – Obeliuose
AB “Vilniaus degtinė” produkcijos kelias prasideda Obeliuose: mieste veikianti spirito varykla yra vienintelė maistinio etilo alkoholio gamintoja Lietuvoje. Varyklos istorija prasidėjo daugiau nei prieš 100 metų: 1907 m. ją pastatė grafas Jonas Pšezdzieckis. Būtent šioje varykloje paruošti gėrimai puošė Rokiškio dvaro didikų šventinius stalus.
Šie metai taip pat įeis spirito varyklos istorijon: pradėtas įgyvendinti beveik 20 mln. litų vertės projektas “Žlaugtų panaudojimas elektros energijos gamybai”. Juo siekiama ne tik sutaupyti energetinių resursų išlaidas bei modernizuoti spirito gamybos atliekų panaudojimą, bet ir sumažinti aplinkos taršą.
Obelių spirito varykloje iš rugių ir kviečių gaminamas maistinis distiliuotas etilo alkoholis, o gamybos atlieka – žlaugtai – išvežami gyvuliams šerti arba tręšti žemę. Pasak varyklos direktoriaus Laimanto Tubelio, toks žlaugtų, turinčių baltymų, riebalų ir mineralinių medžiagų, panaudojimas neteršia gamtos, tačiau yra brangus dėl didelių transportavimo kaštų. Bendrovės “Vilniaus degtinė” valdybos pirmininko Dariaus Žaromskio žodžiais, diegiant pažangiausias technologijas norima gamybos atliekas paversti elektros energija. Tai visai nauja bendrovės verslo sritis. “Iki šiol veikė tokia spirito gamybos schema: nupirkę šalies ūkininkų išaugintus grūdus iš jų gaminome pagrindinę mūsų produkcijos žaliavą – spiritą. Projektas suteikia galimybę panaudoti grūdo likučius. Išsunksime iš jo viską, kas tik įmanoma”, – sakė p. Žaromskis. Jis prisipažino, jog be ES paramos įmonė šio projekto, ko gero, nebūtų įvykdžiusi.
Elektra bus parduodama
Spirito varykloje pradėti statyti bioreaktoriai – didžiulės talpos: bedeguonėje aplinkoje pūvant žlaugtams susidarys biodujos. Pastarosios bus naudojamos šilumai ir elektrai gaminti, taip pat pradėtoje statyti kogeneracinėje jėgainėje, kurios galia sieks 1,5 MW. Naujojoje jėgainėje per metus planuojama pagaminti 12,75 tūkst. MWh elektros ir 14,1 tūkst. MWh šilumos energijos. Visas šilumos kiekis bus naudojamas spirito varyklos reikmėms, o elektros energijos – tik penktadalis. Perteklinę elektrą planuojama parduoti Rytų skirstomiesiems tinklams.
Aistė BARTAŠIŪTĖ
Projekto vadovė,
“Vilniaus degtinės” gamybos
direktorė
Projektuodami naująją jėgainę laikėmės principo: išsaugoti grafo pastatytus sandėlį ir spirito gamybos cechą. Abu pastatai puikiai išsilaikę, jie, turintys istorinę bei architektūrinę vertę, įtraukti į Kultūros vertybių apsaugos registrą. Naujosios technologijos neturi sunaikinti to, ką mums paliko grafai.
Įgyvendinę biodujų gamybos projektą galėsime naudoti ne tik žlaugtus, bet ir įvairiausias gamybines ir buitines bioskaidžias atliekas. Galime tapti viena didžiausių rajone utilizacijos įmonių. Beje, šiuo metu Rokiškio rajone gana aktuali bioskaidžių atliekų perdirbimo problema. Jas ketinama vežti į Panevėžį. Ar racionalu atliekas gabenti taip toli? Siūlytume sutrumpinti kelionę ir taip sumažinti gyventojų mokesčių naštą.
Šiuo metu spirito varyklos katilinė kūrenama skystu kuru. Kylant naftos produktų kainai brangsta ir šilumos energijos gamyba. Be to, į aplinką išmetama nemažai anglies dvideginio. Projekte numatyta pertvarkyti įmonės katilinę, iš žlaugtų pagaminti apie trečdalį reikalingos šilumos energijos ir sumažinti aplinkos taršą.
Danutė BARONIENĖ
Panevėžio aplinkos apsaugos
departamento Rokiškio agentūros
vyriausioji specialistė
Žlaugtais galima tręšti žemę, tačiau spirito varykloje šios atliekos tiek daug, kad laukų jai nebeužtenka. Vežti toli neapsimoka. Žlaugtai tinka ir gyvulius šerti, tačiau pastaraisiais metais šių sumažėjo. AB “Vilniaus degtinė”, ieškodama problemos sprendimo, kūrė įvairiausius projektus. Pagaliau surado sprendimą. Naujasis projektas puikus: iš atliekos, kuri daug metų pilta į žemę, dabar bus gaminama energija. Tokiu būdu išrutuliotas dar vienas rūpestis: sumažės aplinkos tarša. Spirito varyklos katilinė buvo kūrenama mazutu ir skalūnų alyva. Juos deginant į orą išmetami teršalai – anglies dvideginis bei sieros junginiai. Įgyvendinus projektą, dalis šilumos energijos bus gaunama iš žlaugtų.
Diana STREIKUVIENĖ
Obelietė, spirito varyklos
darbuotoja
Mažo miesto įmonė sulaukė milijoninių investicijų. Obeliečiams tai labai džiugi žinia: varykla gyvuoja ir veiks ateityje. Investicijos užtikrina darbuotojų ateitį: bus darbo, bus kuriamos naujos darbo vietos, bus ir pinigų. Varyklos atnaujinimas – tema, kuria labai dažnai diskutuoja obeliečiai.
Dirbu šioje įmonėje ir suprantu: modernizuojant atliekų perdirbimą, planuojama įkurti naujų darbo vietų. Kadangi procesas bus automatizuotas, reikės aukštesnės kvalifikacijos specialistų. Tai skatins mūsų darbuotojus pasitempti, daugiau dėmesio skirti profesiniam tobulėjimui.
Obeliai bus garsūs ne tik spirito gamyba. Tai antroji Lietuvoje verslo įmonė, kuri biodujų gamybai naudos žlaugtus.
Eugenijus NARKŪNAS
Obelių seniūnijos seniūnas
Arkliukas, tempiantis vežimą su raugo statinaite, į kalnelį traukia labai sunkiai, vos judėdamas, o į nuokalnę – ristele. Pažįstamas Obelių vaizdelis… Pradėjus perdirbti žlaugtus šio įvaizdžio neteksime. Betgi mūsų žmonės labai išradingi: sukurs naujus įvaizdžius.
Kiekvieną dieną iš spirito varyklos išvežama nemažai žlaugtų didžiulėmis sunkiasvorėmis mašinomis ar traktoriais. Vežama ne tik asfaltuotais, bet ir žvyruotais kaimo keliais. Rudenį ar pavasarį transportas labai gadina pažliugusius kelius. Pasitaikė atvejų, kai technika užklimpsta. Ją tempiant kelyje išmaitojamos gilios, sunkiai pravažiuojamos duobės. Laukiame, kada įmonė pradės perdirbti žlaugtus. Nebereikės jų vežti, nebebus gadinami kaimo keliai.
Dalia Zibolienė
