Uogauti čedasiškio Valdo Šimanausko ūkio valdose – vienas malonumas. Perbraukei ranka per šilauogės šakelę – ir pilna sauja didelių, tarsi melsvu vašku padengtų uogų. Specialistai jas vadina jaunystės uoga ar vitaminų „bomba“. Uogyno šeimininkas Valdas sako, jog šilauogės iš tikrųjų labai naudingas augalas: „Tik mūsų žmonės prie šių uogų dar neįpratę, todėl abejoja, ar jos gali konkuruoti su miško mėlynėmis – šilauogės pusseserėmis.“
Keičia kryptį
Tradicinį ūkį daug metų plėtojęs V. Šimanauskas sako, jog uogyno verslas jam patrauklesnis už gyvulininkystę ir grūdų auginimą. Nors ir prie uogakrūmių darbo pakanka nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens, bet ši veikla spalvingesnė ir malonesnė širdžiai. Kol uogynas dar tik plečiamas, skaičiuojama, ar pakaks pinigų pragyventi iš šilauogių, aviečių ir gervuogių, Šimanauskų šeimyna karvių ir javų neatsižegnoja.
„Šilauoges auginti nesudėtinga. Svarbiausia augalus pasodinti į jiems tinkamą dirvą ir pasirinkti mūsų klimatui palankiausias veisles“, – dėstė uogyno šeimininkas. Jo valdose šilauogės dera jau antra vasara. Pernai derlius buvo neįspūdingas, o šiemet krūmeliai iš tolo mėlynuoja didelių, mėlynų uogų kupstais. „Čia jums ne miške mėlynes rinkti. Perbraukei per vienos šakos viršūnėlę – uogos netilps į saują“, – demonstravo puikų derlių Valdas. Ir skinti jas – vienas malonumas: uogos didelės, tvirtos, jų luobelė tarsi išlieta iš vaško. Nors šilauogės sirpsta ne vienu metu, problemų dėl to nekyla: neprinokusios uogos į šakeles įsikibusios labai tvirtai ir nebyra skinant jų kaimynes.
Daugiau šeštadienio GR
Aldona MINKEVIČIENĖ
