Trys rajono šimtamečiai šiemet švenčia garbingus jubiliejus. „Gyvenu dabar dykai, nes Dievas pametė mano dokumentus, o naujų nebepadirba“, – juokavo Raišių kaimo (Juodupės sen.) gyventoja Kastancija Meiluvienė, sugraudinta netikėtų „Sodros“ ir seniūnijos svečių su dovanomis.
Įpareigojo nesenti
Prieš 100 metų, per pačias Jonines, Sniegių kaime (Rokiškio kaimiškoji sen.) gimusi Kastancija Janinos vardo negavo. Tėvai – Karolina ir Vincas – tam turėjo rimtą priežastį: Jonuku pakrikštytas jų sūnelis mirė, todėl dukrai, linkėdami laimingesnio gyvenimo, parinko lotynišką Kastancijos vardą, reiškiantį tvirtumą ir pastovumą. Ar vardas iš tikrųjų lėmė ilgą gyvenimą, šimtametė niekada nesvarstė. „Negaliu pasenti, nes gyvenu Jaunystės gatvėje“, – vis šypsojosi svečių apsupta senolė. Jeigu p. Kastancijos jaunystės metais būtų vykę grožio konkursai, aukšta ir tiesi kaip liepa, skaistaus veido ir išraiškingų mėlynų akių ji būtų galėjusi juose skinti laurus. Tačiau kaime augusios merginos gyvenimas nelepino. Nuo plaučių uždegimo anksti mirė motina, todėl ją užgriuvo ūkio darbai, vėliau – gyvenimas prie motinos sesers šeimos. Nesaldu buvo jaunai merginai: teko daug dirbti, stigo tėvų šilumos, nebuvo didelio kraičio, dėl kurio jaunikius piršliai į kiemą veža.
Visas straipsnis šeštadienio “Gimtajame…”
Aldona Minkevičienė
