Medžiai – aukščiausi, tvirčiausi ir ilgiausiai gyvenantys organizmai. Tačiau net ir jie, tvirti bei galingi, gali būti lengvai pažeidžiami laiko ir žmogaus. Ilzenbergo (Juodupės sen.) parko ąžuolui greita užmarštis negresia. Dvaro šeimininkai senojo parko įžymybei išrūpino ypatingą statusą – kerotas galiūnas pripažintas saugomu gamtos paveldo objektu.
Parko pažiba
Ant kalvos palei Ilgio ežero krantą tarsi karūna stūksančiame Ilzenbergo dvaro parke yra oficialiai pripažinta gamtos įžymybė. Tai šimtmečius menantis ąžuolas, dvaro rūmų papėdėje savą ir svečią pasitinkantis milžinišku kamienu ir dangų remiančiomis šakomis. Galiūno kamieno apimtis – 6,3 m, skersmuo – 2 m, o aukštis – 30,5 m.
Ilzenbergo dvaro savininkas Vaidas Barakauskas pasakojo, jog ąžuolo didybė atsivėrė ėmus tvarkyti parką: iškirtus nevertingus augalus, apgenėjus pažeistas medžių šakas pasimatė visa ąžuolo galia, kuri daug metų tarsi slėpėsi už menkesnių medžių lapijos. Šeimininkas, antram gyvenimui prikeliantis apleistą dvarą, kruopščiai saugo istoriją ir buvusią autentiką, nors čia kuria modernų biodinaminį ūkį. Ne kartą V. Barakauskas yra sakęs, jog Ilzenbergo dvare derės istorija ir dabartis, moderni veikla ir kadaise čia plevenusi rūmų aura bei romantiška gamta.
Daug metų Ilzenbergo ąžuolas buvo botaninis gamtos paveldo objektas. Naujųjų dvaro šeimininkų rūpesčiu ąžuolą apžiūrėjo specialistai, jį išmatavo, apčiupinėjo ir patvirtino, jog šimtmečius išgyvenęs galiūnas atitinka visus valstybės saugomo gamtos objekto kriterijus: ūgio, kamieno storio, aukščio matmenis, estetinę vertę, galimybę jį lankyti turistams ir specialistams.
Saugomų objektų daugėja
Ilzenbergo dvaro parkas, užimantis per 10 ha, valstybės saugomas nuo 1963 metų. Čia auga 23 rūšių vertingų medžių ir krūmų, kuriuos, spėjama, atvežė ir pasodino rūmus statęs vokiečių kilmės inžinierius iš Rusijos. Tarp didingos išvaizdos medžių veši paprastasis klevas, Engelmano eglė, mažalapės liepos. Tačiau parko karaliai – ąžuolai, tarsi saugantys centrinį įvažiavimą, vedantį į dvarą. Jų daug, jie galingi, dangų remiančias ąžuolų viršūnes pamatai tik užvertęs galvą, o kiekvieno kamieną apglėbti reikia kelių žmonių rankų.
Seniausias ir storiausias Lietuvoje augantis – Stelmužės ąžuolas (Zarasų r.). Jam apie 1500 metų, jo skersmuo – 3,5 m, apimtis prie žemės – apie 13 m. Toliau rikiuojasi Mingėlos ąžuolas (Plungės r.), kamieno apimtis 7,50 m, Glitiškių ąžuolas (Vilniaus r.), kamieno apimtis 7,40 m, Karvelių ąžuolas (Kauno r.), kamieno apimtis 7,20 m. Mūsų rajono ąžuolas įžymybė – Bradesių kaime augantis galiūnas. Šis ąžuolas – botaninis Lietuvos gamtos paveldo objektas, 1960 m. paskelbtas gamtos paminklu. Ąžuolo kamieno apimtis 1,3 metro aukštyje – 612 cm, aukštis – 29 m.
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos duomenimis, šių metų pradžioje Lietuvoje buvo 571 valstybės saugomas gamtos paveldo objektas: 157 – paskelbti gamtos paminklais, 232 – savivaldybių saugomi gamtos paveldo objektai. Svarbiausias saugomo gamtos paveldo objekto statuso suteikimo tikslas – išsaugoti išskirtinius gamtos kūrinius bei suteikti galimybę juos pamatyti ateities kartoms.
Kitos gamtos vertybės
Prie geriausių medynų priskiriami rajono genetiniai draustiniai. Didžiausias jų – pušies genetinis draustinis, užimantis 49 ha Apūniškio miško. Drebulės genetinis draustinis yra Kukių miške, o liepų – Sartų regioninio parko teritorijoje. Tačiau labiausiai saugotini yra dvarų parkai, kuriuose auga retesni egzotiški medžiai, atvežti ir pasodinti dvarininkų.
Nuo Dviragio ežero kranto atsiveria pilkųjų tuopų magija, tarp jų niūrių kamienų netikėtai suboluoja baltas Salų dvaro rūmas. Parko įžymybė – 1,9 m skersmens tuopa, greta jos – beveik du šimtmečius skaičiuojančios gentainės.
Rokiškio dvaro parkas išsiskiria retais egzotiškais medžiais, kurie atvežti ir įveisti pasaulinio garso mokslininko ornitologo Konstantino Tyzenhauzo. Čia auga šimtametės liepos, didingi ąžuolai ir klevai. Nykstantis įspūdingo grožio Onuškio dvaras ir kartu su juo mirštantis retų medžių parkas, užimantis 15,5 ha. Čia auga per 21 rūšies vietinių medžių: karpotųjų beržų, ąžuolų, uosių, storakamienių klevų ir dekoratyvinių krūmų. Yra čia ir įžymybių: įspūdingų, retų europinių maumedžių, o didžiausia vertybė – Veimuto pušis, išlaki, išsišakojusi į du liemenis, o dabar jau nudžiūvusia viršūne.
Gačionių dvarą juosia 2 km ilgio milžiniškų liepų alėja, Kavoliškio dvaro gyvenimą mena karpytų liepų parkas ir kiti didelės vertės augalai, o tarpukario Lietuvoje dvaro vaismedžių želdynas net buvo apdovanotas „Pomono” medaliais. Dabar išlikusi tik liepų alėja.
Tarnavo dvaro (Jūžintų sen.) 12 ha parkas reikšmingas vertingais augalais: čia auga 11 rūšių vietinių medžių, tarp jų yra ir senų: aukštos, storų kamienų kalninės guobos, sibirinės pušys, mažalapės liepos, baltosios ir kanadinės tuopos, vakarinės tujos, Švedlerio formos paprastieji klevai.
Vėgėlėms – ramybės metas
Aplinkosaugos pareigūnai žvejams primena, kad nuo gruodžio 15 d. draudžiama žvejoti vėgėles. Draudimas galioja iki kitų metų sausio 15 d. Iki gruodžio 31 d. taip pat draudžiama žvejoti marguosius upėtakius, sykus, lašišas, šlakius. Nuo sausio 1 d. sykus, lašišas ir šlakius bus galima gaudyti įsigijus meškeriotojo kortelę šioms žuvims žvejoti.
Mėgėjiškos žūklės taisyklėse numatyta, jog tais atvejais, kai pirmoji žvejybos draudimo diena yra savaitgalis, draudimas įsigalioja kitą dieną po savaitgalio. Todėl šiais metais vėgėlių žvejybos draudimas prasidėjo gruodžio 16 d.
Vėgėlės labai vislios – patelė išneršia apie 1 mln. ikrelių, tačiau ešeriai, pūgžliai ir kitos žuvys, taip pat žiemą prasidėję potvyniai sunaikina didžiąją dalį ikrelių, todėl šių žuvų ištekliai nėra gausūs. Daug metų vykdyti vėgėlių dirbtinio veisimo darbai nedavė teigiamų rezultatų. Todėl jų populiacijai palaikyti nutarta saugant vėgėles jų neršto metu. Draudžiamuoju laikotarpiu negalima žvejoti nakties metu pagrindinėse vėgėlių nerštavietėse – Nemuno upėje nuo Gėgės upės žiočių iki Jurbarko tilto ir Nevėžio upėje nuo žiočių iki Babtų tilto. Už žvejybos draudimo metu arba neteisėtais būdais sugautą vėgėlę pažeidėjui tektų atlyginti žalą gamtai – 543 Lt už vienetą.
GR inform.
Ateik į aikštę ir parsinešk Kalėdas į savo namus
Rokiškio urėdijos miškininkai gruodžio 19 d. gyventojams dalins Kalėdomis kvepiančias dovanas – eglių šakas. Ši akcija vyks tradiciškai: nuo 13 iki 17 val. eglišakės bus dalijamos Rokiškio Nepriklausomybės, Pandėlio, Obelių ir Juodupės miestelių aikštėse.
Dovanas ima noriai
Aplinkos ministerija ir Generalinė miškų urėdija tradicinę akciją „Parsinešk Kalėdas į savo namus” rengia daug metų, eglių šakas žmonėms ir šiemet dovanos visos 42 šalies miškų urėdijos.
„Kiek žmonėms eglių šakų reikės, tiek jų ir bus, o likusias gabensime į turgavietes”, – sakė Rokiškio miškų urėdas Rimantas Kapušinskas. Pasak jo, gyventojai miškininkų dovanas ima noriai ir taip prisideda prie miško tausojimo – mažiau iškertama eglučių.
Miškui nebesugrąžinsi
Šiemet didmiesčiuose labai populiaru į namus parsigabenti inde pasodintą žaliaskarę. Tokios tendencijos pastebėtos ir Rokiškyje. Urėdijos medelyno vadovas Romualdas Petronaitis sakė, jog inde pasodintos ir per kalėdinį laikotarpį žaisliukais papuoštos eglutės miškui nebesugrąžinsi. „Šiluma eglei pakenkia labai stipriai, o po Trijų karalių kur eglutę dėsi? Į lauką, į pažeistam augalui pražūtingą šaltį?” – retoriškai klausė patyręs miškininkas. Jis yra bandęs eglutes, pasodintas induose, išsaugoti iki pavasario rūsyje, bet šių šaknys ėmė pelėti.
„Iš pusšimčio gal viena kita, pasodinta miške, ir prigytų, bet vis tiek skurstų”, – dėstė R. Petronaitis. Pasak jo, čia panašiai kaip su svetima širdimi, gabenama persodinimo operacijos laukiančiam pacientui: jeigu pervežimo sąlygos netinkamos – maža vilties, kad svetimas organas prigis.
Miškininko nuomone, prekyba induose pasodintomis eglutėmis – ne meilės išraiška miškui, o sumanus verslininkų „biznis”. Mat tokios žaliaskarės kainuoja daug brangiau.
Rokiškio miškininkai šiandien nuo 13 val. kviečia gyventojus ateiti į Rokiškio Nepriklausomybės, Pandėlio, Obelių ir Juodupės aikštes ir į savo šventinius namus parsinešti mažą dalelę miško. Ir, žinoma, linki visiems -miškininkams, miškų savininkams ir gamtos mylėtojams – linksmų, laimingų ir saugių šv. Kūčių bei šv. Kalėdų.
Aldona Minkevičienė
