Iš kitų ji išsiskyrė žinių troškimu, aktyvumu, užsispyrimu siekti tikslo. Prieš šešerius metus pasiryžusi emigruoti į Vokietiją, sakė netikėjusi, kad taps tokia aktyvia gimtinės patriote. Emigrantė prisipažino jaučianti, kad rizikuoti, vis dėlto, vertėjo. Ji moko vaikus muzikos ir stebisi į stalčiukus sudėliotu vokiečių gyvenimu.
Norėjosi iššūkio
Prieš šešerius metus rokiškietė Ingrida Funknerė (Funkner) ryžosi iš esmės keisti gyvenimą. Pusmečiui gavusi darbo vizą, darbinę karjerą ji pradėjo Leipcigo krašto Otmaro Gesterio (Ottmar Gerster) muzikos ir meno mokykloje. Nedidelio miestelio vaikų lavinimo mokyklai reikėjo akordeono mokytojo. Ši įstaiga jai buvo šiek tiek žinoma: svečiavosi joje su savo mokiniais. Mat Rokiškio muzikos ir Otmaro Gersterio muzikos ir meno mokyklos daugelį metų draugauja, keičiasi mokinių delegacijomis, organizuoja bendrus renginius Vokietijoje ir Lietuvoje.
“Nepasakyčiau, kad žavėjausi emigracija, veržiausi išvažiuoti. Rokiškyje dirbau mėgstamą darbą, mokiau gabius vaikus muzikos, bet… Gyvenime nieko negali nuspėti. Tuo metu, ko gero, išgyvenau kūrybinę krizę, buvau tarsi išsėmusi save, norėjosi kažką keisti“, – apsisprendimo detales vardijo ponia Ingrida. Pirmoji penkių mokinių grupė bei jų tėvai mokytoją priėmė labai šiltai. Mat jiems buvo svarbu vaikų lavinimas, todėl džiaugėsi sulaukę pedagogės, profesionalios muzikantės ir visai nekreipė dėmesio į tai, iš kur ji atvyko. Į darbą moteris buvo priimta su sąlyga: per pusę metų privalo išmokti vokiečių kalbą. Tai sudėtingas uždavinys, nes Lietuvoje ji mokėsi kalbėti angliškai ir rusiškai. Dar prieš išvykdama į Vokietiją Ingrida ėmė savarankiškai mokytis kalbos.
Visas straipsnis šeštadienio „Gimtajame…“
Dalia Zibolienė
