Malūno gatvės gyventojai G.Šakalys (kairėje)  ir V.Jankauskas nepatenkinti apleistos sodybos kaimynyste. A.Minkevičienės nuotr.
Malūno gatvės gyventojai G.Šakalys (kairėje) ir V.Jankauskas nepatenkinti apleistos sodybos kaimynyste. A.Minkevičienės nuotr.

Sukilo Laibgalių kaimo (Jūžintų sen.) Malūno gatvės gyventojai, daug metų kentę pavojingą ir dvokiančią kaimynystę: jeigu sudegusios sodybos šeimininkas geruoju nesutvarkys pavojingu sąvartynu virtusio kiemo, žmonės žada imtis kraštutinių priemonių.
 
Mirtinas pavojus
Kariauti su laibgaliečiu Kęstučiu Latvėnu sukilo visi Malūno gatvės gyventojai. Žmonių kantrybė trūko po tragedijos, rugpjūčio mėnesį įvykusios Kupiškio rajone, kai krisdama apleistos fermos betono plokštė užmušė devynmetį.
Prie sąvartynu virtusio K.Latvėno sklypo susirinkę žmonės pasakojo, jog prieš 17 metų šis vyras nusipirko sklypą, kuriame tebuvo sudegusio namo pamatai.
Laibgalių kaime p. Latvėnas turi ir kitą sodybą, tiesa, gražiai tvarkomą. Vyras, raginamas Malūno gatvės žmonių, daugybę kartų žadėjo susitvarkyti, bandė apleistą sklypą parduoti, tačiau reikalai iš vietos nepajudėjo.
Anot Malūno gatvės gyventojų, kaimynystė tapo nebepakenčiama: kaimo vaikus traukte traukia žolėmis ir krūmokšniais apaugusi sodybvietė, o tarp piktžolių žiojėja nebaigto užversti rūsio plyšiai. Į tokius įkliuvus sunkių traumų, o gal ir mirties, neišvengsi.
Pusmetrinės piktžolės uždengė ir kitus pavojus: iš statybinio laužo, palikto kieme, kyšo metalo armatūra ir aštrūs strypai, pilna kitų nuolaužų, stiklų. Žmonių pasakojimu, p. Latvėnas į sklypo ūkinį pastatą kasmet atveža šiaudų ar šieno, tačiau aplinkai tvarkyti laiko neranda.

Veisykla
„Šis sklypas tapo parazitų veisykla“, – piktinosi Malūno gatvės seniūnaitis Virginijus Jankauskas. Kenkėjai ir piktžolės iš netvarkomos sodybos plūsta į Malūno gatvės gyventojų puoselėjamus sodus bei daržus. Apleista sodybvietė virsta sąvartynu: čia primesta šiukšlių, daržų ir sodų atliekų. Šios pūva ir skleidžia šlykščią smarvę.
„Jeigu pats šeimininkas nesusitvarko, tegu leidžia mums tą padaryti. Susirinksime visi ir per kelias dienas iššvarinsime šią bjaurastį“, – dėstė Malūno gatvės gyventojas Gintautas Šakalys. Jam pritarė kaimynai: žmonės, daug metų vargstantys dėl dvokiančios kaimynystės, sakė iš gėdos neturį kur akių dėti prieš  svečius, gimines ir draugus.   
Pasak seniūnaičio, aktyvi Malūno gatvės bendruomenė turi daugybę planų pagražinti ir pagyvinti savo gyvenamąją aplinką. Gatvę laibgaliečiai paženklino miniatiūriniu vėjo malūnu, jie puoselėja ne tik nuosavus kiemus, bet ir seniūnijos žaliąsias zonas.
Malūno gatvė galėtų tapti estetiškiausia visoje seniūnijoje. Žinoma, jeigu ne ši  „rakštis“.
Prieš kelerius metus p. Jankauskas ir dar keli žmonės buvo nusižiūrėję šį apleistą sklypą, tačiau jo savininkas paprašė tokios sumos, kad norinčiųjų pirkti nebeliko.

 

Susitvarkys?
Laibgalių kaimo gražioje sodyboje kartu su šeima gyvenantis p. Latvėnas nesigynė: sklypą Malūno gatvėje jis apleido. Sudegusią sodybą vyras pirko prieš daugelį metų ir vylėsi ant likusių namo pamatų pastatyti naują būstą. Deja, planai žlugo: vyras pasiligojo, jam buvo atlikta sudėtinga operacija. K.Latvėnas mėgino sklypą parduoti, tačiau už „grašius“ jo atiduoti nenorėjo: esą pirkėjai tepasiūlė keletą šimtų litų.
Apie Malūno gatvės žmonių nepasitenkinimą bjauria kaimynyste p. Latvėnas žino ir dėl to išgyvena. „Jei širdis nebūtų „pavedusi“, būčiau sutvarkęs“, – guodėsi kaimynų nemalonę užsitraukęs laibgalietis. Jis žadėjo apleistą kiemą tvarkyti, kai tik baigs rudens ūkio darbus.

 

Apstu pavojų
Jūžintų seniūnės Audronės Baltuškaitės teigimu, įstatymai seniūnui nesuteikia teisės bausti netvarkingų sodybų savininkų, o įkalbėti juos tvarkytis pavyksta labai retai.
Savivaldybė gali kreiptis į teismą ir prašyti apleistus statinius pripažinti bešeimininkiais, tačiau to daryti ji neskuba: bešeimininkiais pastatais privalo rūpintis pati savivaldybė. Seniūnės teigimu, nugriauti tokį statusą turinčius statinius kainuoja nemažai, o biudžete lėšų tam nėra.
Mūsų rajone yra per 100 apleistų ir apgriuvusių pastatų: nenaudojamų fermų, sandėlių, negyvenamų namų, vandens gręžinių ir jų bokštų. Bešeimininkius savivaldybė privalo parduoti arba nugriauti, kad jie netaptų tragedijų priežastimi.
Šiemet pirmąkart savivaldybė surengė aukcioną. Tarp parduodamų objektų atsidūrė buvusi Panemunėlio miestelio mokykla, buvusio dvaro liekanos, pirtis, kelios fermos. Lėšomis, gautomis už apleistus statinius, planuojama remontuoti savivaldybės įstaigas. Tiesa, pirkėjų sulaukė ne visi aukciono objektai. Sudėtingiausia parduoti apgriuvusias fermas: iš jų liko tik pamatai ir krūvos statybinio laužo, o šiferį, plytas, plokštes, metalą ir visa kita, ką galima panaudoti ūkyje, išgabeno žmonės.

 

 

Aldona MINKEVIČIENĖ

Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus

Rekomenduojami video: