Tris dienas Panemunėlio žmonės gyveno teatru ir prisiminimais apie jų parapiją išgarsinusį kunigą, lietuvybės apaštalą Joną Katelę. „Švietėjo dvasia tikrai sklando tarp mūsų“, – šventės atidarymo metu sakė Klaipėdos universiteto Teatro pedagogikos katedros vedėjas, menotyrininkas, Lietuvos klojimo teatrų draugijos pirmininkas prof. Petras Bielskis. Niekas nė neabejojo jo žodžiais. O pasibaigus šventei spėliota, kada gi vėl teks dalyvauti tokioje dvasios puotoje…
Į nemokšų kraštą
Kunigo J.Katelės pasėta sėkla giliai įleido šaknis Panemunėlio dirvon. Per 36 kunigystės šiame krašte metus kunigas ne tik pradėjo statyti naujus Dievo namus, bet ir savoje parapijoje padarė tai, ko niekas neįstengė visoje Lietuvoje padaryti: jis išmokė žmones rašto. „Stambaus kūno sudėjimo, greitos eisenos, malonaus akių žvilgsnio, kuris ne į žemę rėmėsi, bet vis į tolį spinduliavo. Akyse – vos pastebima kažkokia mistiška ūkana. Ji liudijo apie amžinai nusistovėjusį, tvirtos valios žmogų“, – toks kunigo paveikslas išlikęs ir iš lūpų į lūpas perduodamuose vietos gyventojų prisiminimuose. Iki jam atvykstant į Panemunėlį, parapija buvo girtuoklių ir nemokšų kraštas. Kunigas ėmė lankyti parapijos sodžius. Atvykęs pirmiausia kalbėdavo apie bažnyčios reikalus, o po to kviesdavo jaunus žmones mokytis, dalino jiems knygas… Ir ėmėsi Panemunėlio jaunimas naujos veiklos: subūrė teatrą, pradėjo rengti slaptus vaidinimus.
Visas straipsnis antradienio “Gimtajame…”
Dalia ZIBOLIENĖ
