Prieš Vėlines “Gimtasis…” aplankė ypatingas kapines: žmones menančiuose antkapiuose iškalti užrašai apie jų turėtą būdą, mirties priežastis, profesiją ar net pažiūras… Šiandieniniame skubančiame pasaulyje tokie užrašai pasirodė šilti, netikėti, gražūs ir filosofiški…
Apie žmogaus būdą
Apie netoli Aleksandravėlės esančias Degučių kapines girdėjome jau senokai. Ne tik todėl, kad visai šalia jų – Pauliaus Širvio tėviškė, kad ten palaidoti garsiojo dainiaus tėvai ir brolis ar kad šiose kaimo kapinaitėse – žinomų skulptorių kraštiečių Žuklių sukurtas gražus paminklinis akmuo, visai nebūdingas mažoms kaimo kapinaitėms. Smalsumą kurstė dar vienas dalykas. “Ten antkapiai kitokie nei įprasta. Juose rašoma apie žmogaus būdą”, – pasakojo ne vienas.
Nors kelias suka ir į poeto tėviškę, tačiau kapinaites rasti nelengva. Nuo Aleksandravėlėn vedančio žvyrkelio nėra jokių nuorodų. Tiesa, po ilgokų klajonių nenusivylėme: kapinaitės – itin gražioje vietoje šalia Degučio ežero. Iš toli šviečia skulptorių sukurtas bareljefas, jau mirksi žvakelės, nors dar ne Vėlinės. Čia – ideali tvarka. Dauguma šiam kalnely atgulė, kiek įmanoma įžiūrėti, trečiajame-ketvirtajame praėjusio amžiaus šimtmetyje. Už paminklinių akmenų, skirtų Žuklių giminei, – antkapis, kuriame vos įmanoma įskaityti Pauliaus Širvio tėvų vardus. Kiek toliau nuokalnėje išsidėstę maži, kuklūs eilinių žmonių kapeliai. Būtent ant jų ir randame užrašus, kurių ieškojome: “Mirė gimdydama”, “Buvo linksmas, laisvamaniškų pažiūrų”, “Daug padėjo talkose, mėgo naminį alų”, “Buvai labai miela”, “Talentingas stalius, kryžių meistras”, “Neišvydusi pasaulio iš jo išėjo”. Tokie apibūdinimai apie kapinėse atgulusius aplinkinių kaimų žmones neįprasti, šilti ir šioms dienoms tikrai nebūdingi.
Visas straipsnis šeštadienio „Gimtajame…“
Reda Milaknienė
