Labai mėgstu savo rankomis kurti mažas dovanėles: atvirukus, gėles, medelius. Esu išbandžiusi daug dalykų: mezgimą, nėrimą, sodų pynimą, karoliukų vėrimą, net dekupažą. Vis dėlto mieliausias mano širdžiai liko siuvinėjimas kryželiu. Siuvinėju jau aštuoneri metai. O paveikslai – įvairūs: gamta, natiurmortai, žmonės, šventieji… Į savo darbus sudedu visą širdį, todėl tų žmonių, kuriems juos dovanoju, namams, tikiuosi, suteikia jaukumo ir šilumos.
Ilgą laiką savo paveikslus kaupiau namuose ir niekam jų nedrįsau rodyti. Dabar jau pajudėjau iš „mirties taško“ – surengiau kelias parodas Rokiškyje ir Bajoruose. Likau labai patenkinta – mano darbus pamatė ir įvertino kiti!
Siuvinėju kasdien – negaliu sustoti. Tai puikus užsiėmimas, padedantis pabėgti nuo vienatvės… Įsisuki į spalvų žaismą ir žaidi… Blogų minčių nelieka, liūdesį, nerimą ir skausmą nugini šalin.
Niekad nesusimąsčiau, o kam aš visa tai paliksiu. Juk jau dabar pilni kambariai mano darbų. Deja, meno žmonėms dabar reikia mažiausiai, dauguma galvoja, kaip išgyventi dieną, kaip maisto nusipirkti.
Taigi kam kuriu? Turbūt tik sau…
Beje, esu labai dėkinga tiems, kurie padėjo man surengti parodas, pasirūpino transportu. Be kitų paramos tu esi niekas…
Valentina Baltuškienė
