Vakar, J.Tumo-Vaižganto gimimo dieną, šio rašytojo vardo vidurinėje mokykloje visuomenė supažindinta su naujai atkurtais unikaliais vitražais, kurių čia galėjo ir nelikti…
Pagrindinis akcentas – rūsyje
„Mūsų nuomone, tai būtų ne tik nepataisoma klaida, bet ir skriauda mokyklai, jos kultūriniam identitetui. Būtų sunaikintas ne tik svarbiausias mokyklos estetinio vaizdo, išorinio savitumo akcentas, bet ir padaryta žala mokinių supratimui apie kultūrinio paveldo išsaugojimą“, – prieš keletą metų tokiais žodžiais mokyklos Seimo nariai kreipėsi į tuometinį merą, savivaldybės administraciją, spaudą, rinko parašus. Minėtas akcijas išprovokavo tai, jog pradėjus renovuoti mokyklą vitražai buvo išimti. Mat jiems restauruoti reikėjo skelbti atskirą konkursą, papildomai rasti 42 tūkst. litų, o savivaldybė tokių pinigų neturėjo. Kadangi minėti vitražai turėjo būti „saugotini kaip dailės kūrinys ir kultūros paveldo objektas“, jie buvo sudėti į dėžes ir saugomi rūsyje.
Įsiklausė į žodžius
Žygių ėmėsi ir mokyklos direktorius Egidijus Vilimas. Iš pradžių jis tarėsi su savivaldybe, pageidavo, kad vitražai būtų atstatyti. Vėliau direktorius pats susirado jų kūrėją Bronių Bružą ir sutarė, jog vitražai bus atkurti. Su meistru p. Vilimas bendravo nuo praėjusių metų rudens, vežė jam darbo grupės idėjas. O pats kūrybos procesas, anot direktoriaus, tęsėsi nuo pavasario. Meistras B.Bružas neslėpė: jis tikrai atidėjo kitus kūrybinius darbus, įsiklausė į mokyklos vadovo prašymus vitražus mokyklai baigti iki miesto gimtadienio, nors darbo buvo išties daug. Direktorius E.Vilimas mano, kad susitarimui įtakos turėjo ir tai, jog žinomas vitražistas yra mūsų kraštietis, kilęs nuo Uljanavos (Pandėlio sen.).
Sąrašas ilgas
Menininkas B.Bružas yra sukūręs vitražus ne vienoje pasaulio šalyje, privačiuose interjeruose, bibliotekose, bažnyčiose. Tarkim, jo darbai puošia Lietuvos mokslų akademijos centrinę biblioteką, Lietuvos ambasadą Maskvoje, Molėtų observatoriją, taip pat jų galima rasti Amerikoje, Kamčiatkoje, Varšuvoje. Taigi, darbų sąrašas ilgas. Tačiau menininkas nesiima vardyti, kiek ir kur vitražų yra sukūręs, kuklinasi, kad nė vienu nėra patenkintas, kiekviename rastų daug klaidų. Jam pačiam labiausia patinka sukurti pirmieji vitražai, kurti prieš 40 m. vienoje Vilniaus klinikinių ligoninių.
Langas Vaižgantui
J.Tumo–Vaižganto vidurinėn mokyklon grąžintuose vitražuose išliko ir senųjų detalių, ir atsirado naujų. Pirmasis langas mažai pasikeitęs: jame atsispindi gimnazijos įsikūrimas. Trečiajame – mokyklos šiandiena, kurioje viena iš figūrų labai primena direktorių Egidijų Vilimą. Užtat centriniame lange vietoje A.Sniečkaus, E.Tičkaus ar partizanų portretų pavaizduota tai, kas ir dera šiai mokyklai – J.Tumas–Vaižgantas ir jo kūrybos personažai. „Pasikeitė ideologija, atsirado nauja tema, siužetas, visas langas skirtas Vaižgantui“, – sakė menininkas B.Bružas. Iki šiol jis težinojo Vaižganto Mykoliuką ir Severiutę, o kurdamas mokyklos vitražus iš naujo perskaitė deimančiukų ieškotojo biografiją.
Paprašytas prisiminti, kodėl būtent jis 1981–aisiais kūrė vitražą tuometinei E.Tičkaus vidurinei mokyklai, menininkas buvo atviras. Jo žodžiais, atėjo vardinis užsakymas. Kūrėjas spyriojosi, nes tuomet kūrė vitražą ambasadai Maskvoje, tačiau reikalavimai vis tiek nesibaigė. Tuomet jis atvažiavo į Rokiškį pasižiūrėti. „Patiko mokyklos architektūra, todėl pradėjau kurti“, – sakė p. Bružas. Menininkas, prieš 30 m. kurdamas E.Tičkaus portretą, sakė nežinojąs, kas tas veikėjas, tačiau, anot jo, profesionalui tai neturi reikšmės.
Direktorius E.Vilimas sakė, jog „Vaižgantui prikelti“ mokykla turi numačiusi visą ciklą. Viena jo dalių – naujam gyvenimui prikelti vitražai.
Reda Milaknienė
