Popiežius Benediktas XVI laikotarpį nuo šių metų spalio 11 d. iki ateinančių metų lapkričio 24 d. paskelbė Tikėjimo metais. Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas kviečia tikinčiuosius atnaujinti Bažnyčios tradicijas, kurios per daugelį metų keitėsi ir transformavosi. Šis vyskupo kvietimas mūsų rajone neliko be atgarsio.
Keičia tradicijas?
„Gimtojo Rokiškio“ redakcija gavo keletą laiškų, kuriuose gyventojai teiraujasi, kodėl kunigai pakeitė laidotuvių apeigas: nebenori į šventoves įsileisti mirusiųjų, o šv. Mišias už velionius aukoja 7 val. ryte. Žmonių nuomone, dvasininkai sudaro nepalankias sąlygas mirusiųjų artimiesiems melstis ir pamina senąsias lietuvių tautos tradicijas. Miestelėnai remiasi vyskupo J.Kaunecko viešai išplatintu laišku, kuriame dvasininkas kviečia gerbti ir puoselėti tikinčiųjų laidotuvių apeigas.
„Savo meilę ir gerumą ypač parodome laidotuvėse. Jose paprastai dalyvauja visi giminės, bendradarbiai, kaimynai ir kiti pažįstami. Tačiau miestuose įsigalėjo keistas paprotys: laidotuvių dieną Mišios aukojamos ankstį rytą, o mirusieji palydimi į kapines iš šarvojimo patalpų dienos metu. Todėl ne visiems laidotuvių dalyviams įmanoma dalyvauti laidotuvių Mišiose, atlikti išpažintį ir priimti šv. Komuniją. Jose dažniausiai dalyvauja vos keli artimieji. Tai tikrai nenormali padėtis“, – rašo vyskupas.
Reaguodamas į tikinčiųjų nusiskundimus Jo Ekscelencija ragina kunigus paisyti žmonių pageidavimų. „Mes, dvasininkai, norime sudaryti sąlygas pamaldose dalyvauti visiems laidotuvių dalyviams. Dera laidotuvių pamaldoms atnešti į bažnyčią mirusiuosius, kurie visą gyvenimą šventadieniais ją lankė“, – teigia vyskupas.
Galimybės
„Gimtais…“ domėjosi, ar Rokiškio dekanato bažnyčios tikrai nenori į bažnyčias įsileisti mirusiųjų?
Rokiškio dekanas, Šv. apaštalo evangelisto Mato parapijos klebonas Vilnis Viktoras Cukuras sakė, jog kunigams patarta paisyti tikinčiųjų pageidavimų: jeigu jie nori į bažnyčią nešti velionį, tą daryti nėra draudžiama. Mažose parapijose, dvasininko žiniomis, dėl to jokių problemų nekyla. Tačiau mieste situacija sudėtingesnė: neretai tą pačią dieną šv. Mišios aukojamos už kelis mirusiuosius, todėl patenkinti visų pageidavimus nešti karstą į šventovę fiziškai neįmanoma. Vienos tokios apeigos ir pasirengimas joms trunka apie dvi valandas.
„Žmonės labai retai pageidauja mirusįjį nešti į bažnyčią, o didmiesčiuose ši tradicija jau nunyko“, – sakė dekanas. Jo teigimu, jeigu laidotuvės vyksta ne sekmadienį ar bažnytinės šventės dieną ir nėra aukojama kitų šv. Mišių, kunigai tenkina velionio artimųjų pageidavimus nešti mirusįjį į bažnyčią.
Anot dvasininko, paprastai velionio artimieji pageidauja tik šv. Mišių, o laidotuvių apeigas dvasininkai atlieka šarvojimo vietose ir kapinėse.
Daugiau antradienio “Gimtajame…”
Aldona MINKEVIČIENĖ
