Rokiškis – lietuvių kalbos sostinė
„Šiais metais, kaip ir kasmet, daug dėmesio skirsime mažiesiems skaitytojams: vyks susitikimai su vaikų knygų autoriais, edukacijos ir garsiniai knygų skaitymai, 3D filmų peržiūros, robotikos užsiėmimai. Įvairiomis formomis švęsime tarptautinio lėlių teatro festivalio „Kai atgyja lėlės“ 30-ąsias įkūrimo metines: bus statomas naujas bibliotekos lėlių teatro „Padaužiukai“ spektaklis, festivalis truks tris dienas, kurių kiekviena bus skirta atskiram dešimtmečiui, – sakė Rokiškio J. Keliuočio viešosios bibliotekos direktorė Daiva Vilkickienė.
2025 metų pabaigoje paskelbta žinia, kad bibliotekos parengtas projektas „Anys kalbes žodžiais/ Rokiškis – lietuvių kalbos sostinė 2026“ paskelbtas nugalėtoju ir Rokiškis bus 2026 metų lietuvių kalbos dienų sostinė. „Vasario pradžioje Rokiškio rajono meras Ramūnas Godeliauskas bus kviečiamas į spaudos konferenciją Vilniuje, o vasario 6 dieną Rokiškyje vyks sutarties pasirašymas su Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininke Violeta Meiliūnaite. Tą dieną visuomenei bus pristatytos dvi išskirtinės parodos: „Senieji lietuviški kalendoriai ir istorijos vadovėliai“ iš privačios prof. Liberto Klimkos kolekcijos ir 8 metus kurto ilgiausio kaligrafinio rankraščio lietuvių kalba – ant ištisinio kalkinio popieriaus juodos ir rudos spalvų rašalu perrašyta „Šv. Mato evangelija“ . Jos autorius – Lietuvos dailininkų sąjungos narys, ilgametis Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vyr. dailininkas, kraštietis Jokūbas Zovė. Įspūdingo dydžio kūrinys įtrauktas į Lietuvos rekordų knygą. Bibliotekos kiemelyje bus pristatyta instaliacija, skirta lietuvių kalbos žodžiams, vyks Kanklių metams skirtas susitikimas su jaunu kanklininku Luku Simsonu, išleidusiu pasvalietiškų dainų rinktinę. Projektinių renginių ciklas tęsis nuo vasario 6 d. iki kovo 31 d.: bus skelbiami du kūrybiniai konkursai, vyks tarmių ir tradicijos diena, kūrybos diena, diskusijų forumas „Kalbos laisvė. Ar taisyklinga, sunorminta kalba reikalinga tik per lietuvių kalbos pamokas?“, kalbos ir muzikos improvizacijos, jungtinė kriauniškių ir kamajiškių poetinė fantazija Antanui Strazdui. Rokiškio rajono literatų klubo „Vaivorykštė“ 40-ųjų įkūrimo metinių proga pradedama nauja tradicija – literato karūnavimas; kuriamas bendras kūrinys su regiono bibliotekų atstovais; vyks dvikalbiai pasimatymai. Lietuvių kalbos dienų metu mieste bus daug gyvosios literatūros ir kalbos ženklų – viešosios vietose skaitoma klasikų ir šiuolaikinių autorių kūryba, įvairūs užrašai ant vitrinų, viešojo transporto, suoliukų. Lietuvių kalbos dienų sostinės uždarymo dieną Nepriklausomybės aikštėje vyks teatralizuota Jono Katelės studijos programa, skirta Emilijos Pliaterytės 220-osioms gimimo metinėms“, – vardijo direktorė.
Jubiliejiniais literatų klubo „Vaivorykštė“ metais planuojama išleisti ir pristatyti visuomenei ir kitų rajonų literatams kūrybos almanachą. “Bus minimos literatūrinės sukaktys: Liudo Dovydėno 120-osios , Liudvikos Didžiulienės-Žmonos 170-osios metinės. Elenos Mezginaitės 85-ąsias gimimo metines planuojama paminėti Laibgalių filiale, o Antano Vienažindžio 185-ąsias – Jūžintuose. Šiemet taip pat minėsime Kamajų ir Panemunio bibliotekų įkūrimo 80-ąsias metines“, – sakė D. Vilkickienė.
Rokiškio dvarui – 225
„Pagrindinės šių metų temos –„Rokiškio dvarui – 225“ ir dailininko Justino Vienožinskio 140-osios gimimo metinės. Netrukus pristatysime šiems įvykiams skirtų renginių ciklus.
Taip pat paminėsime Panevėžio vyskupijos 100-metį bei kitas mūsų kraštui svarbias sukaktis.
Dėkinga šių metų „Muziejaus kelio” tema – klasicizmas leis dar kartą visiems kalbėti apie vieną gražiausių klasicizmo ansamblių – Rokiškio senamiestį.
Projektinėje veikloje mūsų dėmesys sutelktas į du tęstinius projektus. Laukia sudėtingas, bet įdomus antrasis “Atsiminimų knygos apie Rokiškį ir apylinkes” etapas – vertimas iš jidiš į lietuvių kalbą. Tikimasi, kad metų pabaigai knyga bus parengta spaudai ir 2027 metų pabaigai jau turėsime leidinį lietuvių kalba. Tai įvykis, nes savo rankose turėsime atmintį apie mūsų žemėse gyvenusius žydus. Kitas svarbus projektas –
Rokiškio grafų drabužių kolekcijos konservavimas ir restauravimas. Pirmuoju etapu restauruosime keletą rūbų ir vienintelės Lietuvoje išlikusios XIX a. pab.-XX a. pr. grafų drabužių kolekcijos.
Tikimės sėkmingų ir kitų projektinių paraiškų įvertinimo, tarp kurių ir pakartotinis knygos leidimas apie mūsų dievdirbį Lionginą Šepką. Šios knygos poreikis didžiulis, o egzemplioriaus nebėra nė vieno. 2027 metais minėsime L.Šepkos 120-ąsias metines, tad viliamės vėl turėti reprezentatyvų leidinį apie šį didį žmogų“, – sakė Rokiškio krašto muziejaus direktorė Aušra Gudgalienė.
Svarbu būtų finansavimas
„2026 metai Rokiškio kultūros centrui bus kūrybiškai intensyvūs. Be tradicinių renginių, kurių daugėja kasmet, valstybinių ir miesto švenčių, turime kelis visiškai naujus ir išskirtinius projektus“, – sakė centro direktorė Vaiva Kirstukienė.
Ji pradėjo nuo profesionaliųjų teatrų festivalio „Teatro genas“. Turbūt labiausiai laukiamo rokiškėnų ir ne tik jų. „Šiemet jau 42-ąjį kartą teatro mylėtojus kovo mėnesį sutrauksiantis festivalio repertuaras suformuotas. Ir, nepaisant to, kad kasmet norisi mažinti festivalio apimtis, niekaip nepavyksta to padaryti, nes teatrai labai nori pas mus atvažiuoti. Visų detalų šiandien dar neatskleisiu, tačiau šiemet matysime daugiau nei įprastai spektaklių vaikams ir jaunimui (net 8), suaugusiesiems planuojame parodyti 11. Festivalį atidarys praėjusių metų laimėtojas Vilniaus mažasis teatras. Jis atveš režisieriaus Oskaro Koršunovo spektaklį „Kantas. Kambarys, kuriame negalvojama“. Po kelerių metų pertraukos į festivalį grįžta rokiškėnų laukiamas Lietuvos nacionalinis dramos teatras su spektakliu „Stand-upas prasmei ir beprasmybei“. Prieš festivalį bus atidaryta speciali fotografijų paroda „Nekrošiaus teatras. Abipus uždangos““, – sakė direktorė.
Pavasarį laukia antroji „ArtRo Residency“, kurios tikslas – aktualizuoti kanklių reikšmę Lietuvos kultūros paveldui ir skatinti šios muzikavimo tradicijos tęstinumą šiuolaikinėje visuomenėje. Rezidencija dedikuojama 120-osioms pirmojo Lietuvoje kanklių ansamblio įkūrimo metinėms. Į kūrybinį procesą jau pakviesti menininkai iš Lietuvos, Latvijos ir Švedijos. Jie kurs bendrą performansą–instaliaciją, jungiančią šokį, kanklių muziką ir garso meną.
„Išskirtinis mūsų Kultūros centrui bus etno projektas „Buvau ir būsiu: Algirdo Svidinsko atminimui“, nes A. Svidinskas ilgus metus dirbo Rokiškio kultūros centre, buvo folkloro ansamblio „Gastautos“ įkūrėjas, pedagogas, tarmių puoselėtojas, kanklių meistras, andragogas, bardas ir aktyvus bendruomenės narys. Projekto metu bus pristatyta A. Svidinsko pagamintų kanklių kolekcija, rengiamos kūrybinės dirbtuvės apie kanklių gamybą ir muzikavimo tradicijas. Vyks respublikinis tarmiškos kūrybos konkursas ir galiausiai koncertas „Buvau ir būsiu“.
Didžiuojamės galėdami puoselėti vargonų muzikos tęstinumą išsaugotą mūsų krašte. Tad kaip ir kasmet, XXVI tarptautinis vargonų muzikos festivalis čekų muzikui, pedagogui ir vargonininkui Rudolfui Lymanui atminti, vėl kvies į koncertus rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais. Planuojami 7 sakralinės muzikos koncertai. Festivalį rugpjūčio 15 dieną pradės vargonininkė Renata Marcinkutė Lesieur su V. ir E. Juozapaičių šeimos muzikine programa. Šis festivalis stiprina mūsų krašto kultūros tapatybę, skatina profesionalios muzikos prieinamumą ir kultūrinį turizmą.
Rudenį laukia jubiliejinis 30-asis tarptautinis teatrų festivalis „Interrampa“. Jau kviečiame dalyvauti geriausiai 2025 metų mėgėjų teatrų apžiūroje „Atspindžiai“ įvertintus Lietuvos teatrų spektaklius ir svečius iš užsienio: Kvebeko, Ispanijos, Italijos, JAV, Liuksemburgo, Maroko ir kitų šalių.
Šiemet planuojame dar vietą ypatingą projektą. Tai JAV-Lietuvos jungtinis projektas „Kai Lietuva valdė pasaulį“. Jame mūsų režisierė Neringa Danienė Kęstučio Nako didelės apimties pjesę „Kai Lietuva valdė pasaulį“ adaptuos lietuvių kalba ir pagal ją režisuos spektaklį, kuriame vaidins Rokiškio teatro ir JAV lietuvių bendruomenės aktoriai. Spektaklio premjera planuojama jubiliejinėje „Interrampoje“, o vėliau ir JAV“, – vardijo šių metų kultūros įvykius V. Kirstukienė. Ji akcentavo, kad visi šie projektai pateikti Lietuvos kultūros tarybai, tad labai svarbu gauti finansavimą. „Ir, žinoma, kiekvieną tradicinį renginį kasmet stengiamės padaryti nors šiek tiek kitokį, kad kaskart atėjęs žiūrovas patirtų džiaugsmą kitaip“, – sakė V.Kirstukienė.
