„Atrodo, viskas aišku, paprasta ir suprantama – mokiniai laiko pilietinės brandos egzaminą. Vieniems istorijos reikės renkantis gyvenimo profesiją, kiti gal tiesiog pasitikrina bendrojo išsilavinimo pagrindą sudarančias žinias. Šįmet socialinėje erdvėje mokytojai diskusijose egzaminą vertino kaip labai šablonišką, kuris reikalauja mechaniško žinių pritaikymo ir mažai užduočių, kuriose yra mąstymo reikalaujančių klausimų. Ko gero, jie teisūs, nes jaunas žmogus, baigęs mokyklą, turi gebėti skaityti tarp eilučių, interpretuoti, kritiškai vertinti, išsakyti savo nuomonę, analizuoti – tai svarbūs, netgi būtini dalykai kasdieniame gyvenime. To mokome ir pamokose. Šių metų istorijos egzamine to pasigedau. Didžiąją dalį atsakymų mokinys tiesiog galėjo rasti duotame šaltinyje. Neapsieita ir be nesklandumų. Jau iškart po egzamino vyko vieno testo klausimo aptarimas, mat buvo ne vienas, o keli galimi teisingi atsakymai. Pasirodo, jis nebebus vertinamas“, – sakė R. Šimėnienė.
Jos nuomone, egzaminas nebuvo sunkus, nes jo užduotys rengiamos pagal dalyko egzamino programą, kurioje nurodyta, kad užduotyse bus klausimų iš Lietuvos ir pasaulio viduramžių (20 proc.), naujųjų laikų (30 proc.) ir naujausiųjų laikų (50 proc.) istorijos. Mokiniai žino, kad egzamine 40 proc. užduočių tikrins jų žinias ir supratimą, tiek pat – žinių taikymą ir tik 20 proc. užduočių bus skirtos aukštesniems mąstymo gebėjimams patikrinti.
„Savo mokiniams visada sakau: istorijos egzamino neišlaikyti neįmanoma, jeigu 12 metų mokeisi mokykloje, turėjai to dalyko patenkinamą įvertinimą. O mokiniai kalbėjo įvairiai: vieni sakė, kad nesunkus, kitiems buvo kebliau nei per bandomąjį, treti nespėjo perrašyti, ketvirti susipainiojo… Viską parodys rezultatai, tačiau, kad ir kokie jie bebūtų, – visiems abiturientams linkiu pačių geriausių balų ir sėkmingo pasirinkimo!“ – optimistiškai kalbėjo R. Šimėnienė.
