Audronė Telšinskienė – plenero organizatorė – kiekvienam jų negaili pagyrimų.
„Štai Marija Šileikaitė-Čičirkienė – viena iškiliausių šiuolaikinių Lietuvos fotografių, kiekvieną naują savo kūrybos kolekciją pristato išlaikydama klasikinei nuotraukos sampratai būdingą braižą. Tačiau klasikoje, kaip ir už bet kokio kūrinio paviršiaus, slepiasi tikroji prasmė, kurią atrasti galima tik teisingai įminus menininko kodą“, – sakė A. Telšinskienė.
Kitas autorius – žinomas poetas Alis Balbierius. Jis taip pat ir publicistas, fotografas, šiuo metu gyvenantis Biržuose. „Ir savo tekstuose, ir fotografijose, ir nuo didmiesčio gyvenimo nutolusioje kasdienybėje A. Balbierius yra tikras panteistas, adoruojantis gyvybę ir beribes jos formas“, – sako plenero organizatorė.
„Dabar suprantu, kad mano prigimtis yra pernelyg estetinė ir galbūt tai eina iš gamtos kosmoso, begalinio gamtos estetikos lobyno, kuris mus veikė tūkstančius metų dar iki menų atsiradimo. Dabar fotografuoja visi, visų profesijų žmonės, išmaniaisiais telefonais ar planšetėmis. Svarbu, ką ir kaip padaro, visa kita neturi reikšmės. Galbūt norėčiau, kad mano fotografijos būtų mažiau poetiškos ir estetiškos, deja, prieš prigimtį nedaug ką gali padaryti. Ne kartą esu sakęs, kad tos visos raiškos manyje sugyvena taip pat, kaip visa pasaulio įvairovė – vienyje, tokiame vienyje, kuriame yra ir prieštaravimų, ir kontrastų, ir pan.“, – taip apie save A. Balbierius kalba žurnale „Metai“.
Normantė Ribokaitė yra Dusetų dailės galerijos fotografė, pelniusi daugybę pasaulinių fotografijos apdovanojimų, žiuri narė tarptautiniuose fotografijos konkursuose. „Suskaičiavau, kad pernai mano sąrašas padidėjo iki 165 įvairiausių apdovanojimų. Iš tarptautinės parodos „5th International Salon Shadow 2018“ (Belgradas, Serbija) atkeliavo pagrindinis apdovanojimas. Taip pat džiugios žinios pasiekė ir iš parodų Juodkalnijoje. Tokie įvertinimai fotografus aplanko retai. Tik tie medaliai nekrenta kaip iš gausybės rago, reikia padirbėti – konkursuose dalyvauja tūkstančiai žmonių, konkurencija milžiniška. Labai daug dalyvių iš Azijos šalių – Kinijos, Indijos, kitų. Todėl ypač džiugu, kad mano kuklios nuotraukos, kuriose daugiausiai atsispindi mūsų krašto gamta, žmonės, taip sėkmingai varžosi su egzotiškais vaizdais iš tolimiausių pasaulio kampelių“, – sako autorė.
Vilija Visockienė – Lietuvos fotomenininkų sąjungos narė, tautodailininkė (karpinių sritis), Dusetų Dailės galerijos fotografė. „Paprasti, kasdieniai dalykai Vilijos fotopaveiksluose tampa stebuklingais, nukeliančiais tarsi į kitą materiją. Tai lyg kelionė per pasakų, magijos, simbolinius pasaulius“, – sako A. Telšinskienė.
Albinas Kuliešis – ukmergiškis, fotografijai paskyręs gyvenimą, įkūręs fotostudiją „Žvilgsnis“, bendradarbiauja Ukmergės kultūros almanache „Eskizai“ ir Rokiškio krašto kultūros žurnale „Prie Nemunėlio“. „Fotomenininko, kurio gyvenimo devizas – kiekviena diena kūrybai, darbus yra matę ne tik ukmergiškiai, kitų miestų, bet ir užsienio šalių gyventojai. Parodose jis dalyvauja nuo 1980 m., surengė daugiau kaip dešimt personalinių parodų. Žvelgiant į fotomenininko fotografijas, akivaizdu, jog jis kupinas patriotinių jausmų savo šaliai. Ukmergiškis daug keliauja po Lietuvą, fotografuoja jos vaizdus, miestus ir kaimus“, – sakė A. Telšinskienė.
„Keliaudamas po šalį stebiu krašto vaizdus, gamtą, grožiuosi. Deja, kartais tenka nusivilti, kai, tarkim, dingsta, išnyksta kai kurie kaimai, senos vietovės, dulkėti lietuviški vieškeliai… Tačiau mano kelionės – tai ne tik fizinis judėjimas. Aš keliauju ir dvasiškai – sutinku naujų žmonių, užmezgu naujų kontaktų, randu naujų idėjų. Be to, nuolat ieškau savęs, siekiu savęs pažinimo. Keliaudamas po Baltų kraštą, atradau save… Todėl svarbiausia nuolat būti kelyje ir nestovėti vietoje, nes norint kažko pasiekti visuomet reikia kažkur eiti…“ – sako menininkas.
Klausas Leo Richteris gyvena Bajorų kaime (Kriaunų sen.) Jis – Vilniaus dailės akademijos fotografijos ir medijos meno programos magistrantas. Šiuo metu Krašto muziejuje veikia jo paroda „Bajorai“, kurioje fotografas nagrinėja vieno Lietuvos kaimo istoriją. „Mano tikslas – brėžti praeities ir dabarties naratyvą, pasitelkiant ne tik mano sukurtus darbus, bet ir Bajoruose gyvenančių šeimų albumų nuotraukas bei jų interviu atsakymus“, – sako autorius.
Prieš persikraustydamas į Bajorus, jis gyveno Berlyne (Vokietija), kur 2016 m. baigė studijas Ostkreuzo fotografijos mokykloje. Jo baigiamasis darbas buvo dokumentinės fotografijos ciklas „Cikoria“ apie romų bendruomenę Vengrijoje.
Rokiškėno Sigito Daščioro pristatinėti kaip ir nereikia, ne vieną jis yra fotografavęs, ne vienu vaizdu pasidalinęs, tiems, kas jo kūrybą seka ir domisi, tai tikras fotografijos meistras. „Negaliu fotografuoti buitiškai. Negaliu nuklysti nei į reportažinę, nei į portretinę pusę. Turiu pagauti emociją, nuotaiką. Per spektaklį nefotografuoju nuolat. Tiesiog pajuntu, kad dabar kažkas turėtų būti. „Ta akimirka“. Arba pagaunu, arba nepagaunu. Būna, padarau šimtą kadrų ir nepavyksta. Bet kai žiūriu tuos spektaklius („Vaidiname žemdirbiams“ žiuri narys – aut. past.), pats vaidinu (Rokiškio liaudies teatro aktorius – aut. past.), labai jaučiu, „kada tai turi įvykti“, – sako autorius.
Justinas Krisiūnas – taip pat daugeliui žinomas ir kaip Rokiškio, Lietuvos kultūros sostinės, ambasadorius, Lietuvos kino ir teatro režisierius, scenaristas bei prodiuseris. Septynerius metus jis dirbo Rokiškio jaunimo teatre, kur sukūrė 10 spektaklių. Prieš daugiau nei penkerius metus pradėjo režisuoti žinomus TV serialus, o 2013 m. debiutavo su savo filmu „Emigrantai“. 2015 m. režisavo vaidybinį filmą „Dėdė, Rokas ir Nida“. Šis sulaukė daug pozityvių atgarsių tarp žiūrovų. 2018 m. sukurtą kino filmą „Širdys“ palankiai įvertino ne tik Lietuvos, bet ir užsienio festivalių žiūrovai“, – pagrindinius Justino kūrybos faktus priminė A. Telšinskienė.
Alvydas Stauskas – prestižinės, puikiai menininkams žinomos Dusetų dailės galerijos vadovas – taip pat bus Rokiškio plenero svečias. „Jis lieja akvareles, tapo aliejumi, kuria menines fotografijas. Per trisdešimt kūrybinės veiklos metų menininkas dalyvavo per 100 grupinių parodų Lietuvoje, Latvijoje, Italijoje“, – taip autorius pristatomas organizatorių.
