Stepas Eitminavičius. „Kokia ugnim nušviesti“,  2000 m.

Knygoje netradiciškai kalbama apie renginius po pamokų, įvairias šventes, jų scenarijus, keliama daug klausimų ir sau, ir auklėtiniams. Joje daug mįslių, į kurias atsakymų reikia paieškoti kiekvienam skaitančiajam.

 

 

Stepas Eitminavičius. „Balti juodraščiai“ , 2006 m.

Knygoje – mokyklos kasdienybė –balta ir juoda, nuspalvinta pilku paprastumu ir jame pasislėpusia tyla bei prabanga. Apie mokyklinį gyvenimą suprantamai –  ne tik mokytojams, bet ir kiekvienam iš mūsų.

 

 

Frank McCourt. „Tamsta mokytojas“, 2007 m.

Paskutinė  atsiminimų trilogijos – Amerikoje gimusio airio gyvenimo epopėjos – knyga. Joje autorius su nepakartojamu humoru aprašo savo pedagoginę karjerą. Pradėjęs mokytojauti nuo dvidešimt septynerių, įvairiose Niujorko mokyklose ir koledžuose jis praleido daugiau nei trisdešimt savo gyvenimo metų. 1976 m. McCourtui buvo suteiktas Metų mokytojo vardas.

Knygoje – apie įžulius ir abejingus mokinius bei  prislėgtus mokytojus, siekiančius perduoti mokiniams pasaulinės literatūros subtilybes, nors pradėti reikėtų nuo mokymo taisyklingai ištarti paprasčiausią sakinį.

Čia alkoholis ir Niujorko airių kompanija, asmeninio gyvenimo problemos ir gyvenimo prasmės paieškos. Ir puikus autoriaus humoro jausmas, priverčiantis skaitytoją šypsotis net liūdniausių autoriaus gyvenimo įvykių akivaizdoje.

Irena Juodelytė–Varnienė. „Į tave….“, 2019 m.

Knygoje – kraštietės, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos eilėraščiai ir esė, kuriose vyrauja tautiniai, patriotiniai, etniniai, laisvės, namų, gyvenimo trapumo, meilės, žmogiškumo, gamtos ir asmens būsenos santykio, šviesos ilgesio motyvai. Taip pat posmai, skirti moksleiviams, mokyklai, kolegoms.

 

 

Vida Papaurėlienė. „Išdygo žodis“, 2018 m.

Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos eilėraščių lyrinis subjektas veda skaitytoją džiugių išgyvenimų vieškeliais, stabteli prie pamatinių vertybių, stebi aplinką ir save, ieško dermės, glaudžiasi prie neišsemiamų ilgesio ir meilės versmių. Tame gyvenimo kelyje sutikti žmonės, patirti jausmai ir išgyvenimai.

 

 

Markus Orths. „Mokytojų kambarys“,  2009 m.

Knygoje pasakojama istorija apie mokytoją, tik ką baigusį mokslus ir patekusį į mokyklą – košmarišką ir nesuvokiamą pasaulį. Šiai mokyklai būdingi visi blogiausi totalitarinės valstybės bruožai. Anot jos direktoriaus, mokykla laikosi ant keturių kolonų: baimės, aimanavimo, apsimetimo ir melo. Pastarasis yra mokyklos eliksyras. Jaunasis mokytojas pamažu perima šio beprotiško žaidimo, kurio pavadinimas „Mokytojų kambarys“, taisykles, bet vieną dieną neatlaikęs išsitraukia iš už kelnių juosmens pistoletą…

Mokykla, anot M. Orths, anaiptol ne gėrio ir mokslo šventovė, o kiekvienos asmenybės (tiek mokytojo, tiek mokinio) individualumą ryjanti mašina: „… žmogiškumas, tai, kas žmogų pirmiausia daro žmogumi, jo širdis, širdies pažinimas, visa tai neįeina į švietimo planus“.

Vaikams ir jaunimui apie  mokyklinius baubus ir menus.

Tomas Dirgėla. „Domas ir Tomas. Mokyklos vaiduoklio mįslė“, 2017 m.

Domas ir Tomas kviečia išnarplioti dar vieną beprotiškai įdomią ir šiurpią bylą!

Vis dar manai, kad vaiduokliai gyvena tik kapinėse, rūsiuose, apleistuose dvaruose ar kitose šiurpiose vietose? Vadinasi, dar nepažįsti vaiduoklio BŪ. Jis gyvena Miestamiesčio miesto Miestiečių mokykloje ir privirė tiek košės, kad direktorius tikrai nepajėgs visko išsrėbti vienas. Detektyvai Domas ir Tomas turi lygiai savaitę sugauti vaiduoklį BŪ, antraip… mokyklai šakės!

Manai, nieko naujo? Taip tik atrodo. Nuotykiai su Domu ir Tomu visada būna kitokie!

Jana Frey. „Patrakėlė klasė. Padorių mokytojų baubas!“, 2013 m.

Nuotykių knyga su fantastikos elementais, nes joje mokytojai pradingsta taip, kaip pradingsta, paprastai, skėčiai. Pirmiausia jie įtūžta, paskui stipriai išrausta ir galiausiai išnyksta. Apie Anos ir jos draugų mažulytes išdaigas, krečiamas iki to laiko, kai mokykloje pasirodo ponia Oilenštein, viską apvertusi aukštyn kojomis. Patrakėlė klasė ima skraidyti, direktorius vaikšto ant rankų ir išsipildo slapčiausi troškimai!

 

Janina Pipirienė. „Monikos mokyklėlė. Metų laikai“, 1999 m.

Įspūdinga pažintinė, mokomoji knygelė mažiesiems skaitytojams. Joje – eilėraščiai, dainelės su profesionalaus kompozitoriaus natomis, lavinamosios užduotys apie metus, savaites, dienas… padedančios jas išmokti, suprasti.

 

Hann Turk, Rosanna Pradella. „Didžioji vaikų piešimo mokyklėlė“, 2011 m.

– Kas ten riogso tau ant nosies?

– Ragas, – sako raganosis.

– Ėhėhė, nejau, brolyti, sumanei pasibadyti?

Šypso gudriai raganosis:

– Piešk mane ir sužinosi.

Ši knyga –  tai piešimo pamokėlės, kaip šauni pramoga vaikams, nes piešinukai nesudėtingi ir aiškūs, o  juos lydi smagūs eilėraštukai. Vaikas po truputį mokomas piešimo ir komponavimo pagrindų, po to jis ima suprasti, kad piešinukas gali papasakoti istoriją, o žodžiais galima piešti.

Parengė Rokiškio Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja Daiva Vilkickienė

Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus

Rekomenduojami video: