„Etnokultūros vingio“
apdovanojimo laureatas – drožėjas Juozas Čepulis.
Tautodailininkų parodose dalyvauja nuo 1999-ųjų. 2003–2005 m. ir 2008 m. tapo respublikinės medžio drožėjų konkursinės parodos Liongino Šepkos premijai laimėti prizininku, o 2012-aisiais gavo L. Šeptos vardo premiją.
Tais pačiais metais Panevėžio apskrityje vykusioje „Aukso vainiko“ parodoje tapo pirmosios vietos laimėtoju. Ne kartą (2013, 2014, 2015 ir 2017 m.) „Aukso vainiko“ parodoje užėmė prizines vietas (regioniniuose, respublikiniuose turuose).
2019 m. J. Čepulio religinės tematikos drožiniai įvertinti tautinio paveldo produktų sertifikatu. J. Čepulį ir jo kūrybą kai kas gretina su Rokiškio krašto dievdirbiu L. Šepka. Abu pradėjo drožti sulaukę vyresnio amžiaus, darbų tematika – religinė, drožiniai išdrožti iš vieno medžio gabalo, realistiniai, nedažyti. J. Čepulio kūrybinių darbų yra įsigijęs Lietuvos nacionalinis muziejus.
„Muzikos vingio“
apdovanojimo laureatė – muzikos mokytoja Laima Kanopienė.
Rudolfo Lymano muzikos mokykloje dirba nuo 1978-ųjų. Su mokiniais aktyviai dalyvauja rajono ir šalies smuikininkų festivaliuose bei konkursuose. Kiekvienais metais L. Kanopienė smuikininkams rengia „Žiogų“ stovyklą. Išugdė ne vieną mokinį, kuris tęsia muzikos studijas įvairiose šalies aukštosiose mokyklose, o Rokiškio krašto muziejuje yra surengęs ne vieną asmeninį rečitalį kraštiečiams. Tai Julija Kalačiovaitė, Laurita Klimkaitė, Simona Zajančauskaitė ir kt. L. Kanopienės iniciatyva, bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto kameriniu orkestru, surengtos R. Lymano muzikos mokyklos įkūrimo 135-osios metinės, o Vasario 16-ąją vykusi akcija „101 smuikas Lietuvai ir Rokiškiui“ išgarsino Rokiškį visoje Lietuvoje.
„Šokio vingio“
apdovanojimo laureatės – Rokiškio choreografijos mokyklos choreografės Rima Bielovienė, Aušra Čepulienė ir Snieguolė Skardžiuvienė.
Vadovauja ugdymo įstaigos meniniams kolektyvams, kurie aktyviai dalyvauja miesto ir rajono kultūriniame gyvenime. Liaudiškų šokių ansamblis „Nemunėlis“ ir šiuolaikinių šokių grupė „Fiesta“ visada matomi miesto ir rajono kultūriniuose renginiuose, visose respublikinėse, Lietuvos moksleivių ir pasaulio lietuvių dainų šventėse, festivaliuose, konkursuose, televizijos projektuose. Kolektyvai koncertavo Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje, Čekijoje, Kipre, Vokietijoje.
Choreografės apdovanotos diplomais, atminimo medaliais, padėkomis. Ne tik Rokiškio valdžios, bet ir Lietuvos kultūros ministerijos.
„Literatūros vingio“
statulėlė bus įteikta Daivai Vilkickienei, Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos direktorės pavaduotojai.
Per trejus pastaruosius metus parengė ir įgyvendino ne vieną literatūrinės srities projektą: „Rokiškio krašto literatūrinio kelio pažinties ženklai“, „Rokiškio krašto literatūrinio žodžio kūrėjų keliais“, „Lietuvos kodas – lietuvių kalba“, „Savi tarmi rakuoju, dainuoju, kuriu“, „Literatūrinė piligrimystė“. Įgyvendinta D. Vilkickienės idėja sukurti literatūrinį krašto kelią: poetų, rašytojų tėviškėse pastatyti tautodailės kūrinius arba informacinius ženklus. 9-iose rajono vietovėse atsirado skulptūros, kurios žymi: poetės Elenos Mezginaitės (Laibgaliuose), poetės Matildos Olkinaitės (Panemunėlio gelež. stotyje), išeivijos rašytojo Liudo Dovydėno (Čedasuose), poeto Pauliaus Širvio („Poezijos suolelis“ Degučiuose) tėviškes, informaciniai stendai rašytojai Liudvikai Didžiulienei-Žmonai (Panemunėlio gelež. stotyje), poetui Antanui Vienažindžiui (Anapolyje), išeivijos rašytojai Alei Rūtai (Rūdžiuose), kunigui, poetui Antanui Strazdui (Margėnuose), rašytojui Liudui Dovydėnui (Trumpiškyje).
„Vizualiųjų menų“ vingio apdovanojimas –
fotografui Dariui Baltakiui.
Jo ir Rokiškio kultūros centro bendradarbiavimas prasidėjo 2006-aisiais. Mirus Rokiškio metraštininku daugelį metų vadintam Gintautui Dainiui, D. Baltakys pradėjo fotografuoti svarbiausius Kultūros centro renginius ir tapo savotišku miesto, valstybinių švenčių, minėjimų, svarbiausių renginių.
Šiuo metu D. Baltakys dirba fotografu Krašto muziejuje: fotografuoja eksponatus skaitmeninimo programoms bei muziejinių katalogų leidybai. Joks reikšmingesnis įvykis muziejuje nepraeina be D. Baltakio. Daugelis renginių yra užfiksuota jo kameros ir fotoaparato.
D. Baltakys kuria filmus Rokiškio miestui aktualiomis temomis, yra sukūręs filmą apie žydų bendruomenę „Jie gyveno Rokiškyje“, filmą „Rokiškėnų kelias į nepriklausomybę“. Fotomenininkas bendradarbiauja ir su kitų sričių krašto menininkais, su fotografu Sigitu Daščioru sukūrė vienos scenos filmą „Haiku“, su Laima Bieliūniene ir Indre Baltakyte Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga pristatė filmą „Prisikėlimas“. 2014 m. KINFO apdovanojimuose D. Baltakys buvo pripažintas „Metų operatoriumi“ už kino filmo „Emigrantai“ filmavimą.
Naujausias jo darbas – klipas „Odė džiaugsmui“, skirtas kultūros paveldo metams, pradėtas filmuoti pernai rudenį.
„Teatro vingio“
apdovanojimas atiteks Neringai Danienei.
21 metus dirbo Rokiškio kultūros centre renginių režisiere-scenariste. Teatrinių projektų autorė ir naujų idėjų iniciatorė. Jos iniciatyva aštuonerius metus organizuoti teatralizuoti Senųjų metų palydų koncertai-miuziklai, „Nikodemo“ statulėlių įteikimo ceremonijos, skirtos Tarptautinei teatro dienai (nuo 2002 m.), prie Krašto muziejaus buvo parodyti du jungtiniai masiniai spektakliai: istorinis vaidinimas „Grafaitė Sofija“ (2009 m.), spektaklis-miuziklas „Tadas Blinda“ (2014 m.).
Pastatytas spektaklis F. G. Lorkos „Bernardos Albos namai“ (2014 m.), S. Neries poemos „Eglė žalčių karalienė“ inscenizacija, skirta Vasario 16-ajai, kartu su profesionaliais atlikėjais 2014 m. pristatytas miuziklas „Pranašas. Degančios rankos“, nuo 2016 m. pastatyti spektakliai „Didro. (Ne)laisvės istorija“ (Gruzijos ir Lietuvos teatrų projektas), „Nutildytos mūzos“. N. Danienė yra projekto „Rokiškis – Lietuvos kultūros sostinė“ idėjos autorė.
„Dailės vingio“
apdovanojimas – Arūnui Augučiui – Dailės mokyklos mokytojui-ekspertui.
Išleidęs 30 dailės mokyklos mokinių laidų. Ilgametis dailininkų klubo „Roda“ narys, įvairiapusis menininkas. A. Augutis – langinių plenero projekto autorius, antrą dešimtmetį sėkmingai gyvuojančios idėjos vienas iš sumanytojų. Taip pat – alternatyvių kalėdinių eglučių Rokiškyje idėjos autorius.
Be pedagoginio darbo Dailės mokykloje, A. Augutis aktyvus visuomeniniame gyvenime. Tačiau neišsižadėjo tapybos. Surengė ne vieną personalinę parodą. Keletą metų iš eilės su rokiškėnais dailininkais kūrė žinomų Rokiškio krašto asmenybių ekslibrisus. Užsiima keramika. Ypač populiarios unikalios jo gaminamos švilpynės.
A. Augutis aktyviai dalyvavo svarstant Rokiškio – Lietuvos kultūros sostinės – koncepciją. Jo siūlyti „Kultūros tiltai: tarp Rokiškio ir Lietuvos, iš praeities į dabartį, nuo Nemunėlio iki Nemuno“ tapo projekto „Rokiškis – kultūros sostinė 2019“ pagrindiniu akcentu.
„Dvarų kultūros vingio“
nominacija – visuomeninei organizacijai „Tyzenhauzų paveldas“.
Ji buvo įkurta 2013-aisiais Krašto muziejuje, „Muziejų nakties“ metu, sutartis pasirašyta vidurnaktį. Organizacijos steigėjais tapo visuomenininkas Raimondas Sirgėdas, rajono Vietos veiklos grupės pirmininkė Raimonda Stankevičiūtė-Vilimienė, dailininkas A. Augutis bei Krašto muziejaus istorikai Valius Kazlauskas ir Giedrius Kujelis. Organizacija įsipareigojo „puoselėti ir saugoti kultūrinį-istorinį krašto paveldą, garsinti Rokiškio vardą Lietuvoje ir visame pasaulyje, kurti kultūriškai išsilavinusią pilietinę bendruomenę“. Organizacijos nariai ėmėsi konkrečių žingsnių: pradėjo senosios Rokiškio dvarvietės archeologinius tyrinėjimus, istorinės miesto Ąžuolų gatvės ąžuolų atsodinimą, įrengė Kalvarijos koplytėlių žymenis, pratęsė miesto puošimo tapytomis langinėmis idėją ir kt.
„Muziejininkystės vingis“
atiteks Marijonai Mieliauskienei, Rokiškio krašto muziejuje dirbančiai nuo 1979-ųjų.
Atsiskleidė kaip aktyvi krašto etninės kultūros bei profesionaliojo meno puoselėtoja, gabi įvairių inovatyvių kultūrinių renginių organizatorė ir dalyvė. M. Mieliauskienė – garsios respublikinės medžio drožėjų konkursinės parodos L. Šepkos premijai laimėti viena iš iniciatorių. 2000-aisiais jos parengtas projektas „Medžio drožyba: etninės tradicijos XXI a. naujovių įtakoje“ davė pradžią respublikiniams medžio drožėjų plenerams, kurių metu sukurtos skulptūros bei skulptūrinės kompozicijos papuošė miesto L. Šepkos parką. Išliekamąją vertę turi M. Mieliauskienės sudaryti, parengti ir muziejaus išleisti leidiniai: įvairių muziejaus rinkinių katalogai, leidinys „Pažįstamas ir nepažįstamas Lionginas Šepka“, parodų, plenerų informaciniai bukletai, konferencijų pranešimai ir kt. M. Mieliauskienės nuopelnai yra reikšmingi ir svarūs ne tik Rokiškio kraštui, Krašto muziejui – jos veikla, inicijuoti plenerai, kiti renginiai žinomi šalyje.
