Lytiškumo ugdymas: tikėti mitais ar mokslu ir faktais pagrįsta informacija?

VšĮ „Įvairovės ir edukacijos namai“ lytiškumo ugdymo mokymų vadovė, žmogaus teisių edukatorė Lina Januškevičiūtė pakomentuos keletą populiariausių mitų, kurie vyrauja mūsų visuomenėje ir internetinėje erdvėje.

Lina JANUŠEVIČIŪTĖ

VšĮ Įvairovės ir edukacijos namų mokymų vadovė

MITAS: Jei kalbėsime apie „tai“, skatinsime „tai“ daryti.

Iš tiesų, jauni žmonės gyvena labai dinamiškame pasaulyje – informaciją jie gauna ne tik iš savo bendraamžių, draugų, tačiau ir iš medijos: televizijos, interneto, reklamų, filmų, serialų ir t. t. Apie lytinius santykius ar kitas intymias patirtis jauni žmonės kartais sužino labai anksti iš pornografinio turinio, tad turbūt yra realu, kad prieš šnekant apie bet kokią intymią patirtį, jauni žmonės jau bus apie tai girdėję (kartu suprantant, kad ta informacija nebūtinai yra labai patikima).

Visgi, kai kalbame apie intymias patirtis, svarbu suprasti, kad patikimos informacijos pateikimas, kalbant apie saugumą, pagarbą, lygiavertiškumą, sutikimo svarbą ir kitus dalykus – didelis žingsnis užtikrinant ankstyvųjų intymių patirčių prevenciją, o taip pat supratimą, kad bet kokia intymi patirtis visų pirma prasideda nuo saugių, pagarbių, lygiavertiškų santykių kūrimo.

MITAS: Mokykla – „tam“ ne vieta.

Visiška tiesa, kad lytiškumo ugdymas prasideda šeimoje labai anksti, vaikystėje (vos tik gimus vaikui, o kartais – net ir anksčiau), o augant keičiasi temos, jos platėja, tampa komplikuotesnės, paprasti klausimai virsta keblesniais ir tokiu būdu ši tema tampa nebe tokia ,,patogi“, kaip buvo iki tol. Kartais namuose tėvai ar globėjai nustoja kalbėti(s) lytiškumo temomis dėl atsiradusios gėdos, kartais nežino nuo ko pradėti, o kartais laukia to momento, kai vaikai paaugs ir patys ims klausti. Visgi ne visuomet tas momentas ateina, o informaciją, ypač šiais technologijų laikais, vaikai ar paaugliai susirenka patys iš įvairių šaltinių. Didelė dalis temų vyrauja ne tik namuose, bet ir mokykloje (savęs priėmimas, patyčios, identiteto klausimai, tinkami/netinkami prisilietimai ir kt.) ir ne visuomet visi vaikai ar paaugliai turi galimybę saugiai, jaukiai ir atvirai kalbėtis tokiomis temomis su artimiausiais žmonėmis. Šiai grandinėlei užsisukus, atsitinka taip, jog informacijos negaudamas nei namuose, nei mokykloje, jaunas žmogus jos ieškos visur kitur, tačiau ne visuomet pas patikimus žmones. Tad mokykla taip pat turėtų būti ta vieta, kur jaunas žmogus gali gauti atsakymus į iškilusius klausimus ar pagalbą sprendžiant problemas. Žinoma, tobuliausias scenarijus būna tuomet, kai bendradarbiaujama tarp tėvų-vaikų-paauglių-mokyklos bendruomenės, tačiau ne visuomet taip yra.

MITAS: Lytiškumo ugdymas demoralizuoja moksleivius ir atima iš jų vaikystę.

Turbūt svarbu suprasti, jog su šiomis temomis vaikai ar jauni žmonės susiduria nuolat, nes lytiškumo ugdymas yra apie tai, kas tiesiogiai susiję su kiekvienu jaunu žmogumi, jo kūnu, mintimis, jausmais, emocijomis. Jauni žmonės puikiai geba diskutuoti, ieško atsakymų, kalbasi, domisi, ieško informacijos, dalinasi ja, pritaria, nepritaria, o gavę saugią erdvę tai įgyvendinti – tą puikiai atlieka.

Šios temos yra gyvenimo dalis, tad kai kalbame lytiškumo temomis, svarbiausia yra jas pritaikyti tam tikram amžiui ir apie jas kalbėti, diskutuoti saugioje erdvėje, kurioje nėra kaltinimų, gėdinimų, o vyrauja priėmimas ir įsiklausymas. Pradėdami kalbėtis lytiškumo temomis su vaikais ir jaunuoliais, kartu parodome jog į mus, o ne į nepatikimus šaltinius galima kreiptis iškilus problemoms ar klausimams, ir mes galime būti tais ir tomis, kurie ir kurios nuramina vaikus ir jaunuolius iškilus problemoms ar susidūrus su iššūkiais.

MITAS: Lytiškumo ugdymas skatina patyčias tarp moksleivių, jaunuoliai tampa labiau pažeidžiami.

Lytiškumo ugdymo temos apima ne tik kūną, jo pasikeitimą, ribų atpažinimą, įsivardinimą, gerbimą, tačiau ir emocinį pasaulį, kuris neatsiejamas nuo išgyvenimų ir patirčių, su kuriomis susiduria vaikai ir jaunuoliai. Tad lytiškumo ugdymas veikia atvirkščiai, nei skelbia mitas – jis skatina suprasti, kad, nors kūnas brendimo metu keičiasi, atsiranda skirtumų nuo draugų – jis yra vertingas ir svarbus. Taip pat padeda suprasti, kad mes galime jausti skirtingus jausmus, tačiau nemokėti jų išreikšti, o lytiškumo ugdymas gali padėti juos atpažinti ir įsivardinti. Visi mes esame skirtingi, nors ir šiek tiek panašūs, bet svarbiausia, kad visi esame vertingi, tad lytiškumo ugdymo metu jaunuoliai tą mokosi suprasti ir priimti kitą, kuris galbūt yra kitoks, tačiau ne mažiau svarbus.

MITAS: Lytiškumo ugdymas prieštarauja moralei ir vertybėms.

Tikra tiesa, kad kiekvienas iš mūsų turi savas vertybes ir tai yra svarbi mūsų dalis. Kartu reikia suprasti, kad kiekvienas iš mūsų turi skirtingas vertybes, kuriomis vadovaujasi ir tiki, o ypač jauni žmonės, kurie auga, bręsta, savarankiškėja ir atranda savo pasaulius. Taip, dalį vertybinio pasaulio jie perima iš savo artimiausių ir mylimiausių žmonių, taip pat kitą dalį suformuoja iš savo patyrimo, iššūkių, problemų, su kuriomis susiduria, tad svarbu suprasti, kad ir jaunas žmogus turi teisę į savo vertybes, kuriomis vadovaujasi. Lygiai tas pats tikriausiai yra ir su morale – kas tai yra ir kaip ji veikia, yra visiškai asmeniniai dalykai. Lytiškumo ugdymas remiasi tuo, jog svarbus priėmimas, palaikymas, saugumas, lygiavertiškumas, jaukumas, sveiki santykiai, o tai, matyt, vienos iš svarbiausių vertybių tiek jauno, tiek suaugusio žmogaus gyvenimuose.

Paradoksas, bet net jauni žmonės, kalbėdami lytiškumo ugdymo tema, net nutolę nuo Rokiškio, nepanoro viešai skelbti savo vardo ir pavardės. Vadinasi, ši tema – vis dar tabu? Ir vis dėlto, ką apie tai mano Rokiškio jaunimas?

Studentas

Ši tema mūsų mieste vis dar jautri. Grįždamas mintimis atgal į mokyklos laikus, galiu pasakyti, jog būtent lytiškumo mūsų niekas nemokė arba tas mokymas nebuvo nuoseklus. Žinoma, vykdavo pamokos, kurių metu susipažindavome su vyro ir moters lytiniais organais, bet plačiau apie tai nekalbėdavome, o ir atvirai nei mokytojams, nei mokiniams nėra malonu apie tai diskutuoti. Taip, interneto platybėse yra nemažai informacijos apie lytinį ugdymą, bet ne visi moksleiviai geba atsirinkti realią ir tikrą informaciją. Šeimoje taip pat ši tema dažniausiu atveju išlieka tabu, na, bent jau mano atveju. Tad, manau, lytinis ugdymas yra privalomas ir labai svarbus mūsų švietimo įstaigose.

Moksleivė

Manau, lytinis ugdymas yra labai reikalingas moksleiviams. Mokykloje mažai kalbama apie tokius dalykus, o kadangi esu moksleivė, galiu teigti, jog šiuo metu tokių pamokų nėra. Apie tokias temas geriausia kalbėtis ir diskutuoti su šios srities specialistais ir ekspertais, nes nei internetas, nei visuomenėje susiformavę stereotipai tinkamai į kylančius klausimus neatsakys. Į klausimą, ar ši tema nepatogi, galiu atsakyti be abejonių – taip, na, bent jau man asmeniškai.

Projektą iš dalies remia: