– Kaip kilo idėja surengti tokią šiurpią fotosesiją?
– Negaliu sakyti, kad ši idėja yra mano vieno. Dar 2019-aisiais buvo sutarta fotografuoti vestuvių šventę, tačiau užsakymas buvo atšauktas, taigi ta diena tapo laisva. Norėjau ją išnaudoti produktyviai, todėl „Facebooke“ pasidalinau įrašu, kad ieškau kūrybingo žmogaus ar žmonių grupės, nebijančios žaisti, eksperimentuoti, ieškoti naujų idėjų, kaip nusifotografuoti. Greitai atsirado norinčiųjų dirbti kartu ir tuomet surengėme pirmąją fotosesiją – taip ir gimė mūsų komanda.
– Kas Jūsų komandos nariai?
– Šioje fotosesijoje dirbau kartu su grožio salono „Vaiva pamaiva beauty house“ kolektyvu. Rengiant tokią fotosesiją visada galvoje kyla dilema ir man, ir merginoms, besiryžtančioms joje dalyvauti. Juk merginos paprastai nori būti gražios, o čia reikia rasti kompromisą, kaip juokauju, tarp gražios ir baisios gražios. Taigi čia atsiranda specifika, kuri susiaurina ratą norinčiųjų fotografuotis dėl to baisumo, nes ne visos išdrįsta save rodyti baisiau, todėl ir atsiranda savotiškas kompromisų žaidimas.
Šiais metais nebereikėjo „Facebooke“ skelbti viešos paieškos – tiesiog parašiau kolektyvo merginoms ir pasiūliau tęsti tradiciją. Jos su entuziazmu ir džiaugsmu sutiko.
– Kokių savybių reikia turėti norint įgyvendinti tokias idėjas?
– Su grožio salono merginomis puikiai dirbame kartu, ir ši fotosesija tapo savotiška pramoga. Labai didelis privalumas, kad šios merginos darbuojasi grožio srityje, todėl nuo pat pradžių maniau, kad ir jos pačios norės išmėginti kažką kitokio. Be to, toks aktyvus laisvalaikio praleidimo būdas padeda save realizuoti, atsipalaiduoti, ieškoti ir kurti be didesnių įsipareigojimų vienas kitam.
Kadangi šį projektą jau įgyvendinome, viską išmėginome savo kailiu, kilo mintis – gal yra ir daugiau norinčiųjų panašiai pašėlioti, taigi galėtume padėti įgyvendinti idėjas.
– Kaip atrodė Jūsų pirmoji fotosesija su šiuo kolektyvu?
– Pirmoji fotosesija vyko 2019-aisiais. Pamenu, tada buvo labai šalta, o fotosesijai pasirinkome apleistus griuvėsius, apleistą mokyklą. Tąkart merginos gerokai sušalo.
– Kodėl šįkart – Salų dvaras?
– Kadangi įgyvendinant pirmąjį projektą oro sąlygos nebuvo palankios, šįkart nusprendėme ieškoti palankesnės aplinkos. Tuomet sužinojome, kad Salų dvare ruošiamas siaubo rūsys, o šios idėjos autorė Birutė Dapkienė noriai sutiko mus įsileisti. Ši vieta mums pasirodė labai tinkama – tiek dvaro aplinka, tiek jo vidus paruoštas Helovino šventei. Vadinasi, dalis darbo jau padaryta už mus – fotosesijos vieta paruošta. Taigi visi keliai vedė į Salų dvarą.
– Ką Jums pačiam reiškia tokio pobūdžio fotosesijos?
– Pati fotografija man – gyvenimo dalis, visas mano gyvenimas su ja susietas, bet dirbant su komerciniais projektais itin sunku save visiškai realizuoti, nes tenka derintis prie užsakovo. Būtent dėl to kartais kyla vidinis noras, kaip čia pasakius, išsilieti, todėl tai pavadinčiau savotišku išsitaškymu.
Man tokios fotosesijos padeda užpildyti vidines tuštumas, išmėginti save ir surasti bendraminčių.
Tai nėra naujovė, tačiau, kaip sakydavo mano senelis, „kažkas kitokio, truputį navatno“.
– O kodėl būtent dabar Helovino tema?
– Pats Helovinas man vis dar truputį svetima šventė, tačiau tai savotiškas laiptas prieš Visų šventųjų dieną, kai prasidės ramybės metas. Jau pasibaigęs vestuvių sezonas, atsirado daugiau laiko, tad be sąžinės graužaties galėjau sau leisti „išsiūžti“.
– Jūsiškė fotosesija – išskirtinė. Nebenaują Helovino temą pateikiate naujai. Ar dažnai imatės tokių darbų?
– Kartkartėm sugalvoju kai ką išskirtinio, bet tai dažniau būna vieno žmogaus asmeninės fotosesijos, individualios, vien todėl, kad, praktika rodo, – kuo daugiau žmonių, tuos sunkiau viską susiderinti ir vėliau planai atsidėlioja iki begalybės, kol ir norai pradeda blėsti.
O šįkart pačios merginos buvo labai entuziastingos, todėl nusistatėme laiką, kada kiekvienas galime, ir visi dėjome savo indėlį į šį projektą.
Planai buvo gerokai didesni, bet juos pakoregavo karantinai, taigi tenka derintis prie situacijos.
– „Facebooke“ išvysi ne tiek ir daug tokių kadrų. Ar tokios fotosesijos ne itin populiarios?
– Man regis, prieš karantinus būdavo nemažai nuotraukų iš vakarėlių, vėliau, kai tai tapo ribojama, neeilinės fotosesijos tapo tarsi alternatyva vakarėliams. Pats nelabai gilinausi, ką daro kiti, bet pavienių tokio tipo nuotraukų internete galima rasti.
– Ar laisvu nuo darbo metu tenka fotografuoti?
– Mano darbas yra glaudžiai susijęs su šventėmis, todėl esu jų „sugadintas“. Tarkime, kai ateinu į šventę ne dirbti – nerandu sau vietos, nerandu, ką ten veikti, jaučiuosi nepatogiai, lygiai taip pat, kaip atėjus į darbą be instrumento. Todėl automatiškai ieškau kitų atsipalaidavimo būdų, paprastai tai yra veikla gamtoje arba laisvos nekomercinės fotosesijos.
Nuo mokyklinukių iki siaubo herojų
Grožio salono „Vaiva pamaiva beauty house“ savininkė Vaiva Muralytė pasakojo, kad tokie projektai – itin mėgstami kolektyvo. Visą dieną trukusi fotosesija ir pasiruošimas jai – tai puikiai praleistas laikas.
– Su fotografu Dariumi panašų projektą įgyvendinote ir anksčiau. Kokie Jūsų įspūdžiai?
– Fotosesiją Helovino tema kartu su Dariumi rengėme ir prieš kelerius metus. Beje, ji irgi buvo įspūdinga – tąkart fotografavomės apleistoje mokykloje persikūnijusios į mokyklinukes. Šio spalio pradžioje Darius mums priminė apie tą fotosesiją ir pasiūlė pakartoti. Pasitarusios iškart sutikome.
– Kas Jus tam paskatino?
– Grožio salono kolektyvas itin mėgsta fotosesijas. Mums tai – geras laikas kartu, mūsų komandos formavimasis.
Kadangi dirbame grožio salone, pasidaryti grimą ir šukuoseną mums itin paprasta, o prieš visa tai žinutėmis susitarėme dėl fotosesijos detalių – kada fotografuosimės, kaip atrodysime, ką rengsimės, kokių rekvizitų reikės. Daug jų neprireikė, nes fotosesija vyko Salų dvare, o ten, parke, išvirtę medžiai ir rūsys tiesiog tobulai atitiko Helovino temą.
– Kiek laiko užtruko ši fotosesija?
– Pasiruošimas fotosesijai ir pati fotosesija užtruko apie 8 val., po jos nuėjome užkąsti čia pat, į Salų dvaro kavinę. Visą dieną buvo veiksmas, puikiai praleidome laiką ir sukūrėme įspūdingus kadrus kartu su Dariumi.
Projektą iš dalies remia:
