Moskvičiais – šimtai kilometrų aplink Lietuvą

– Pradėkime nuo automobilių istorijos. Kaip nutiko, kad Jūsų garaže atsirado ne vienas, o du moskvičiai?

– Pirmąjį, mėlyną, „Moskvich“ automobilį įsigijau dar 2016 metų pabaigoje. Vėliau jis tapo geltonuoju, dabar visiems žinomu „Maksiu“. Mintis įsigyti šį automobilį kilo spontaniškai, pamačius skelbimą „Facebooke“. Pirkau pramogai ir tam, jog pajusčiau senos mašinos vairavimo malonumą. Vos įsigijau moskvičių, kilo geniali idėja – automobilį paversti Juodupės ledo ritulio komandos gerbėjų talismanu. Per mažiau nei dvi savaites merdėjantis, meilės reikalaujantis mėlynas moskvičius tapo spindinčiu geltonuoju „Maksiu“. Pasirodo, ne veltui – tais metais Juodupės ledo ritulio komanda Lietuvos čempionate užėmė antrąją vietą.

Lygiai po dvejų metų, 2018-ųjų pabaigoje, sekė antrasis pirkinys – „Moskvich“ pikapas. Per tuos dvejus metus jau buvau pamėgęs šią automobilių markę, su tėčiu Vytautu įgijome žinių ir atradome bendrą hobį – juos remontuoti.

Beieškodami dar vienos mašinos sužinojome, jog netoli Juodupės parduodamas pikapas. Jo būklė buvo siaubinga, bet kai sužinojome jo istoriją, ši detalė tapo nesvarbi – šį, tuomet dar naują, pikapą buvo gavęs tėtis kaip Juodupės fabriko „Nemunas“ darbuotojas…

– Kaip pavyko restauruoti šiuos senus automobilius?

– Galbūt labiau tiktų sąvoka „atnaujinti“. Restauracija – tai pradinės, originalios, būklės atkūrimas, šiuo atveju jie tvarkomi paisant tam tikrų minčių, turint idėjų, nesilaikant originalumo. Sprendžiant pagal automobilių pagaminimo metus, jie nėra labai seni, štai geltonasis „Maksis“ – 1989 m., pikapas – 1991 m.

Apibūdinti pikapo atnaujinimo darbus nėra sunku – buvo tvarkomas korozijos stipriai pažeistas kėbulas, jis buvo perdažytas šiuolaikine ruda spalva ir techniškai sutvarkytas. O apie Juodupės simboliu tapusį „Moskvich“ kalbėti sunkiau. Nurimus ledo ritulio aistroms, nenorėjome jo palikti likimo valioje, todėl ruošėme slalomo, orientacinėms varžyboms „Atrask Juodupę“, ištvermės lenktynėms bei Lietuvos mini ralio čempionatams. Tam prireikė įvairių pakeitimų.

Šiuo metu galvojame apie dar rimtesnį pasiruošimą mini ralio čempionatams ir apie savo – automobilio ekipažo – saugumą. Mėgėjiškos lenktynės – tai mano ir tėčio Vytauto nauja aistra. Visi automobilių pakeitimai, patobulinimai – mūsų abiejų bendras ir sunkus darbas. Geranoriškai prisidėjo ir keletas juodupėnų.

– Geltonasis moskvičius lyg ir tapo Juodupės bendruomenės simboliu. Ar esate savo miestelio patriotai?

– Manau, esame savo miestelio patriotai. Nepavyksta dalyvauti visuose renginiuose, tačiau stengiamės kitais būdais garsinti Juodupės vardą. Geltonasis moskvičius yra tapęs bendruomenės simboliu. Galbūt todėl, kad stengiamės pasirodyti renginiuose, vos tik randame galimybę. Vis dėlto patriotizmo sąvokos nesureikšminu, yra nemažai Juodupei nusipelniusių žmonių, kartu esame stipri bendruomenė.

– Moskvičiumi rungėtės įvairiose varžybose. Kokie pasiekimai, kuriais ypač džiaugiatės?

– Daugiausia renginių „matė“ geltonasis moskvičius. Dalyvavome keliuose ištvermės lenktynių etapuose, viename laimėjome antrąja vietą. Ralio varžybose „Atrask Juodupę“ net trejus metus iš eilės tapome nugalėtojais – man pačiam net sunku patikėti. Teko šiek tiek prisidėti ir dalyvauti šių metų Kovo 11-osios važiuotynėse „Sveikinam Lietuvą“.

Sunkiausi ir daugiausiai pasiruošimo reikalauja Lietuvos mini ralio čempionatai, nors jie vadinami mėgėjiškais. Kodėl? Pirmiausia todėl, kad šiose varžybose didžiulė konkurencija, o didžiulė konkurencija reikalauja nemažų investicijų į automobilį, startinius mokesčius bei rimtą vairuotojo pasiruošimą. Antra priežastis – pasiekiami maksimalūs greičiai žvyro danga. Neslėpsiu, kartu su tėčiu gauname didelę dozę adrenalino, žvyrkeliu lėkti 130 km/h greičiu – nemažas iššūkis tiek mums, tiek moskvičiui.

– Liepos 10 d. moskvičiais leisitės aplink Lietuvą. Kodėl pasirinkote tokią kelionę?

– Pasirinkau kelionę aplink Lietuvą dėl kelių priežasčių. Bene svarbiausia – Lietuvoje yra begalė lankytinų vietų, miestelių, kuriuose neteko pabuvoti. Įtakos turėjo ir epidemiologinė situacija. Visgi idėja kilo po Kovo 11-osios važiuotynių, kai dėliodami maršrutą po Rokiškio rajoną atvaizdavome Lietuvos kontūrą. Po važiuotynių nusprendėme išbandyti „natūralaus dydžio“ kelionę po Lietuvą. Iš pradžių dviese su drauge Rūta pradėjome dėlioti tikslus, o apie mūsų sumanymą nugirdę mano tėvai ir sesė su draugu nedvejodami prisijungė. Tikimės, didžiausias iššūkis kelionėje bus tik prastas oras, techninės problemos mus aplenks.

– Kaip vyko kelionės planavimo procesas? Kokias vietas aplankysite? Kas bus šios kelionės „vyšnia ant torto“?

– Pirmiausia rinkomės lankytinas vietas, įdomesnius miestelius, dvarus, kurių dar nesame aplankę, po to žemėlapyje dėliojome taškus, kūrėme maršrutą. Susidaryti jį padėjo „Google“ funkcija „Mano žemėlapiai“. Į maršrutą esame įtraukę beveik visas lankytinas vietas Lietuvos pasienyje, todėl kažką išskirti sunku, o miestai nėra šios kelionės prioritetas. Visgi tikimės, kad mūsų „vyšnia“ bus Žagarės „Vyšnių“ festivalis, į kurį turime kvietimus kaip automobilių mugės svečiai. Kelių būklė bus įvairi, nemažai žvyrkelių, o lauko, miško keliukų vengsime. Maršrutą dėliojome apie tris mėnesius, jį ne kartą keitėme. Kelionę pradėsime ir baigsime Juodupėje. Jos trukmė 7–8 dienos, bendras atstumas – apie 1600 km.

– O kaip šiai kelionei ruošiate automobilius?

– Vyksime dviem moskvičiais ir vienu „normaliu“ automobiliu. Aš vairuosiu pikapą, o tėtis būtent šiai kelionei įsigijo dar vieną moskvičių, kurį dabar tvarko. Daugumai gali kilti klausimas, kodėl vykstame ne geltonuoju moskvičiumi? Atsakymas paprastas – jis ruoštas sportui ir jo kuro sąnaudos yra kelis kartus didesnės nei standartinės. Ir be Juodupės bendruomenės simbolio tikimės būti pastebėti. Būtent šiai kelionei įsigijome geltonus marškinėlius su Juodupės miestelio simboliais, automobilines vėliavėles ir lipdukus. Specialiai daiktams vežti ir susidėti turime dvi turistes priekabas „Skif“. Kelionės metu jos atliks dvigubą funkciją – daiktų gabenimo ir nakvynės. Tose priekabose praleisime visas naktis – jos virs palapinėmis.

– Galbūt jau esate sumanę naujų planų?

– Esame optimistai ir tikime, kad ši kelionė pavyks. Po truputį planuojame kelionę moskvičiais aplink Baltijos šalis.

Projektą iš dalies remia: