Mantą Šimėną draugai dažnai vadina būsimuoju mokslininku. Tačiau jis ne toks, kokį mes pažįstame iš knygų ar televizijos. Jis – joks paniurėlis. Priešingai: aktyvus, kūrybingas, spontaniškas.
Iš arti
Fizika Mantas susidomėjo būdamas 10 klasėje. Didžiausią įtaką, ko gero, tam turėjo mokytojas Vytautas Deksnys. „Iš pradžių fizika man buvo tik mėgiamiausia pamoka. Vėliau supratau, kad noriu šioje srityje gilinti žinias, tobulėti. Baigęs mokyklą įstojau į Vilniaus universitetą, pasinėriau į taikomosios fizikos studijas“, – pasakojo vaikinas. Jis jau trečius metus mokosi fizikos, ir neslepia, jog net laisvalaikiu savarankiškai gilina žinias, domisi naujausiais fizikų atradimais. „Savo ateitį norėčiau sieti su fizika“, – sakė M.Šimėnas. Klausimą apie svajonių darbą jis įvertino visai rimtai. „Svajonių darbas bus toks, už kurį mane įvertins Nobelio premija: kiekvienas kareivis nori būti generolu“, – pasakė jis ir nusišypsojo.
Mantas jau antrus metus dirba Vilniaus universiteto laboratorijoje. Tiria fizikines, natūraliai gamtoje nerandamų medžiagų savybes. „Atlikęs tyrimus rašau straipsnius, dalyvauju mokslinėse studentų konferencijoje“, – vardino vaikinas.
M.Šimėnas mėgsta stebėti žvaigždes ir planetas. „Turiu teleskopą, žvaigždynų žemėlapį. Tačiau šis mano hobis – labiau pramoga ir gero laiko su draugais garantas“, – sakė jis.
Daugiau šeštadienio GR
Agnė Raščiūtė
