Šių metų brandos egzaminų sesijoje net keturis šimtukus gavo Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos abiturientas Kornelijus Gasiūnas. Du šimtukus uždirbo tos pačios gimnazijos dvyliktokas Justas Valotka. Monika Maciūnaitė ir Adelė Tijūšaitė, taip pat Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos abiturientės, gavo po vieną maksimalų įvertinimą. Su jais kalbamės apie džiaugsmą, svarbius gyvenimo pasirinkimus, prasmę ir ateitį.
Kornelijus Gasiūnas dar neapsisprendė, ką studijuos
Kornelijus GASIŪNAS per brandos egzaminus gavo net keturis šimto balų įvertinimus – matematikos, biologijos, chemijos ir fizikos. Tokį rekordą rajonas turėjo prieš penkerius metus: tąkart keturis šimtukus buvo surinkęs tuometinės „Romuvos“ gimnazijos abiturientas Rimas Trumpa. K. Gasiūnas 2014-aisiais buvo pripažintas gabiausiu rajono mokiniu.
– Kaip į puikius tavo vienas po kito pabirusius šimtukus reagavo šeima? Ką pirmiausia padarei, kai ketvirtadienį sužinojai, kad gavai dar du – chemijos ir fizikos?
– Šeima labai džiaugėsi. Ypač seneliai. O aš pirmiausia paskambinau tėvams ir pasakiau, kokie rezultatai.
– Keturi šimtukai – visgi ne juokas. Su tokiais balais – durys atidarytos Lietuvos ir užsienio universitetuose. Gal jau susidėliojai planus, kur studijuosi? Ar tebegalvoji apie mediciną?
– Aiškių planų apie tolimesnes studijas dar neturiu. Dėl medicinos kol kas nesu apsisprendęs.
– Kokią specialybę tau pataria rinktis tie, kas geriausiai žino perspektyvas – kas, baigęs vienokius ar kitokius mokslus, gerai gyvens, daug uždirbs ir panašiai?
– Tie žmonės, kurie gerai žino perspektyvas, dažniausiai siūlo rinktis mediciną.
– Ar tave galima vadinti „moksliuku“? Tuo, kuris valandų valandas praleidžia prie knygų? Žodžiu, ar dėl rezultatų daug dirbai? O gal tavo gabumai įgimti, paveldėti iš senelių, tėvų?
– Siekdamas tikslo įdėjau gana daug darbo. Bet jaučiu, kad be paveldėtų gabumų iš senelių ir tėvų, kurie taip pat labai gerai mokėsi, irgi nebūtų tokio rezultato.
– Papasakok apie savo šeimą.
– Mama Egidija dirba Rokiškio rajono savivaldybėje, sesė Karolina aštuonias klases baigė dešimtukais, tėtis Raimondas turi savo verslą transporto sektoriuje. Abu tėvai turi ekonominį išsilavinimą. Su šeimos nariais mes labai artimi. Jie mane visada palaiko, skatina siekti užsibrėžto tikslo.
– Kuo dar domiesi, kas dar gyvenime tau sekasi be tiksliųjų mokslų? Koks tavo laisvalaikis? Kaip žadi praleisti likusią vasaros dalį?
– Domiuosi „Formule 1“, tenisu, krepšiniu. Laisvalaikiu, ypač šią vasarą, žaidžiu tenisą. Likusią vasaros dalį žadu praleisti užsiimdamas sportu, būdamas su draugais, taip pat su šeima važiuosiu į Nidą.
– Kaip save įsivaizduoji po trejų, penkerių metų? Būsi vedęs kelių vaikų tėvas, išvažiuosi į užsienį mokytis ir daryti karjeros? Liksi Lietuvoje?
– Neturiu susidaręs aiškaus vaizdo, ką veiksiu po penkerių metų, bet abejoju, ar būsiu vedęs. Tikriausiai vis dar mokysiuosi. Tik nesu apsisprendęs, ar Lietuvoje, ar užsienyje.
Justas Valotka studijų prašyme įrašė vienintelę specialybę
Justas VALOTKA šimtą balų gavo iš dviejų valstybinių egzaminų – matematikos ir informacinių technologijų. Jis jau žino, kur studijuos – prašyme įrašė tik vieną specialybę ir tikisi, kad paklius ten, kur svajoja. Vienas gabiausių rajono moksleivių prašė padėkoti savo mokytojams Indrai Kazulėnienei, Jolantai Makutėnienei, Stepui Ramanauskui, Zigmantui Meškauskui, Irenai Laužadienei ir visiems kitiems, kurie sukūrė gimnazijoje jaukią ir malonią mokymosi aplinką.
– Ar jautiesi šiek tiek genijum gavęs du šimtukus?
– Genijumi tikrai ne. Tiesa, jaučiuosi kažką pasiekęs, kad ir nelabai daug.
– Ką po antrojo šimtuko sakė tėtis ir mama?
– Abiejų skambučių sulaukiau iš ankstyvo ryto ir abiejų balse jautėsi… šypsena iki ausų. Tikriausiai jie buvo laimingesni nei aš.
– O tu turbūt dienų dienas ar naktų naktis sėdėjai prie knygų?
– Tiesą sakant, nelabai. Mokiausi šiek tiek. Bet, kaip mano bendraklasiai pasakytų, „neprivalgęs – neprilaižysi“. Stengiausi atsipalaiduoti.
– Kur studijuosi ir kodėl?
– Tikriausiai Kauno technologijos universitete (KTU) programų sistemas. Labai mėgstu programuoti, o KTU mane sužavėjo savo aplinka.
– Jau padavei prašymą?
– Taip. Šią savaitę.
– Ar įrašei tik vieną specialybę?
– Įrašiau vienintelę. Turėčiau pakliūti ten, kur noriu.
– Gal gali pasidalyti su būsimais abiturientais savo patirtimi ir duoti bent vieną patarimą, kaip puikiai išlaikyti egzaminus?
– Pagrindinis patarimas tikriausia būtų – nebijoti mokytis. Surasti būdą, kaip mokytis įdomiai ir nesunkiai, o prieš egzaminus stengtis suvaldyti jaudulį, nesimokyti per naktį ir gerai išsimiegoti.
– Ar džiaugiesi, kad po mėnesio jau būsi studentas ir išvažiuosi iš Rokiškio?
– Labai. Studijuoti trokštu nuo mokslo metų pradžios.
– Išduok bent vieną savo svajonę.
– Net nežinau. Gal neaptingti universitete ir stengtis pasiimti kuo daugiau žinių?..
Adelė Tijūšaitė: „Dabar noriu susikoncentruoti į artimesnės ateities tikslus“
Adelė TIJŪŠAITĖ šimtuką sau ir rajonui uždirbo iš istorijos valstybinio egzamino.
– Tikėjaisi gauti šimtą balų? Ar tai buvo netikėta?
– Nors istorijos egzamino tikėjausi gerų rezultatų, šimtukas buvo visiškai netikėtas.
– Kuriuos egzaminus dar rinkaisi? Kaip sekėsi?
– Kaip ir visi abiturientai, laikiau lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą, taip pat matematikos ir geografijos. Nors galėjau išlaikyti ir geriau, rezultatais esu patenkinta.
– Gal jau žinai, ką ir kur studijuosi?
– Planuoju studijuoti humanitarinius mokslus Vilniaus universitete.
– Ar tavo pasirinkimui turi įtakos artimųjų, mokytojų, draugų nuomonė? O gal specialybę rinksiesi pagal tai, ar ji bus perspektyvi?
– Mano sprendimams aplinkiniai įtakos neturėjo. Renkuosi šios krypties studijas, nes sekasi geriausiai.
– Kaip save įsivaizduoji ateityje – po penkerių ar dešimties metų?
– Nesu dar visiškai tikra, ko noriu iš gyvenimo, tad nekuriu jokių ateities vizijų. Dabar noriu susikoncentruoti į artimesnės ateities tikslus, o ne į tai, kas bus po 5 ar 10 metų.
– Kokia paskutinė tavo perskaityta knyga?
– Neseniai perskaičiau Ernesto Hemingvėjaus „Kam skambina varpai“.
– Egzaminų sesiją jau įveikei. Ką patartum būsimiems abiturientams – dešimtokams, vienuoliktokams?
– Sunku ką nors patarti, nes kiekvieno mokinio gebėjimai – skirtingi. Vienam mokslams užtenka vos kelių valandų per dieną, o kitam reikia skirti visą savo laisvą laiką tam, kad pasiektų gerų rezultatų. Mano patarimas būtų toks: reguliariai skirti laiko mokslams.
Lietuvių kalbos egzaminą puikiai išlaikiusi Monika Maciūnaitė žada studijuoti ekonomiką
Monika MACIŪNAITĖ šimtą balų uždirbo iš lietuvių kalbos ir literatūros.
– Ar toks aukštas įvertinimas pakoregavo tavo apsisprendimus, ką studijuoti?
– Kai sužinojau, kad gavau lietuvių šimtuką, dar svarsčiau studijuoti kalbas. Bet galiausiai pasirinkau ekonomikos studijas.
– Kur žadi mokytis – Lietuvoje, o gal užsienyje? Kodėl renkiesi būtent šią specialybę?
– Studijuosiu Lietuvoje. Jei pavyks – Vilniaus universitete. Rinkausi šią specialybę, nes ilgą laiką norėjau studijuoti kažką, kas susiję su matematika. Todėl ekonomika šiuo metu pasirodė geriausias variantas.
– Kokius dar egzaminus rinkaisi, kokių įvertinimų sulaukei?
– Dar laikiau anglų kalbos valstybinį egzaminą (86 balai), istoriją (84) ir matematiką (90).
– Ar dėl tokių rezultatų reikėjo daug mokytis?
– Tikrai nemažai. Bet buvo verta.
– Kokią įtaką renkantis studijas tau darė artimieji, mokytojai, informacija apie perspektyviausias specialybes? Trumpiau tariant, kas padėjo apsispręsti?
– Daugiausia įtakos tikriausiai turėjo mano pačios apsisprendimas. O artimieji bei mokytojai mane visada palaikė ir padėjo. Perspektyviomis specialybėmis nelabai daug domėjausi. Manau, kad pirmiausia reikia mokytis tai, kas pačiam įdomu. Jei būsi savo srities specialistas, nebus sunku rasti perspektyvų.
– Kaip ilsiesi po egzaminų, kokia veikla labiausiai padeda pailsėti po įtempto darbo? Ar jauti nerimą, kad reikės išvažiuoti iš namų, tapti savarankiškai?
– Dažniausiai būnu namuose su šeima, leidžiu laiką su draugais. Šioks toks nerimas, aišku, yra. Bet jį užgniaužia noras pradėti savarankišką gyvenimą, pažinti naują miestą, žmones.
– Kokią save įsivaizduoji bent jau netolimoje ateityje?
– Sunku pasakyti. Nedaug galvoju apie ateitį. Bent jau kol kas. Bet tikiuosi, kad ir toliau netrūks motyvacijos siekti gerų rezultatų mokslų srity.
Reda Milaknienė
