Liepos 6 d., sugiedojęs tautišką giesmę Pandėlio kultūros namų kieme, kaip ir kiti lietuviai visame pasaulyje tuo metu, ir toliau susirinkusiesiems koncertavęs Laimontas Dinius – Lainius sako, kad apie dainuojančią Lietuvos revoliuciją, deja, belieka kalbėti būtuoju laiku. Visgi, neabejoja, kad pramogos gali ne tik linksminti, bet ir auginti žmogų, todėl tiki, kad kokybiški renginiai išlieka reikšminga visuomenės ugdymo dalimi. Ypač regionuose.
Kaip teigia buvęs grupės „Rondo“ narys, kompozitorius, tekstų autorius ir atlikėjas, laikai keičiasi, tačiau pagrindiniai žmones vienijantys dalykai išlieka tie patys.
„Ir anais laikais, ir dabar įkvepia ir vienija nuoširdumas. Tikėjimas tuo, ką darai ir tikrosios, o ne dirbtinai komunikuojamos vertybės,“ – sako L. Dinius, vienas iš pirmųjų nepriklausomybės akcijų koncertų organizatorių Lietuvoje ir Latvijoje.
Anot jo, istorija ne kartą parodė, kad kai didieji miestai tampa godumo, politinių intrigų ir susipriešinimo ar asmeninių interesų, siaurakaktiškumo įkaitais, o mažosios bendruomenės ilgiau išsaugo tarpusavio ryšį ir pasitikėjimą. L. Dinius nuoširdžiai tiki, kad Lietuvos išlikimo viltis yra regionai, maži miesteliai ir kaimai, kur dar gyvena bendruomeniškumas, kur dar išlikęs vienybės pamatas.
„Regionams įvairiausi kultūriniai renginiai yra gyvybiškai svarbūs. Jie kuria bendrą būtį, skatina geranorišką kaimynystę, draugiškumą ir tarpusavio pasitikėjimą.Jei norime stiprios Lietuvos, turime stiprinti ne tik ekonomiką, infrastruktūrą ar socialinį užtikrintumą. Pirmiausia, turime stiprinti žmonių ryšius. Nes tik ten, kur yra stipri bendruomenė, gimsta tikras pasitikėjimas, o kartu su juo – ir valstybės ateitis,“ – sako pašnekovas.
Nors atlikėjui šypseną kelia idėja, kad šokių vakarai galėtų prisidėti prie gimstamumo didinimo, tačiau apie pačius bendruomenių renginius jis kalba labai rimtai. Pasak jo, didžiausia problema ta, kad visuomenėje vis dažniau ima dominuoti cinizmas, siauri interesai ir politinė arogancija. Vienybės skatinimas nėra vien meno, muzikos ir dainų misija.
„Ypač skaudu matyti, kai nuvertinami Lietuvos regionai, kaimai, miškai – tai, kas iš tikrųjų sudaro mūsų valstybės pamatą. Tik pagarba Tautai, tradicijoms, pasitikėjimas ir pagarba savo žmonėms, eliminuojant apsišaukėlių interesus, sudarant visiems vienodas sąlygas – kūrėjams taip pat – gali būti ta terpė, kurioje taip pat gimsta ir nuoširdžios, vienijančios dainos, renginiai,“ – sako L. Dinius.
Publikos itin šiltai sutiktą atlikėją koncertuoti pakvietusi Pandėlio universalaus daugiafunkcio centro (UDC) kultūrinės veiklos vadybininkė Jūratė Bagužienė pasakoja, kad nepraranda vilties savo darbu kurti vertę bendruomenei ir džiaugiasi, kad ne vienas renginys tapęs tradicija, kad žmonės laukia iš anksto, kad ateina su visa visa šeima, susitinka su draugais ir kaimynais.
„Jaučiame didžiulę atsakomybę perduoti senolių tradicijas taip, kad šiuolaikinis žmogus rastų joms vietą savo gyvenime. Kad būtų aišku, kodėl liepos 6 – oji, ne vien apie himno giedojimą ir Karalių Mindaugą, kad Oninės – ne šiaip iškilmingų pamaldų laikas, kada iš Lietuvos ir užsienio susitikti suvažiuoja klasiokai. Ilgametė patirtis išugdė gebėjimą išlaviruoti tarp edukacinės misijos ir to, ko žiūrovas tikisi. Tikiu, kad atkakliai, ir dėl to sėkmingai, koduojame lietuviškąjį geną ir perduodame ateities kartoms“, – sako ji.
Parengė Monka Nagelė
