Artinantis 16 val. aikštė atrodė kaip dažniausiai šeštadienio popietę – tuščia ir be didesnių gyvybės ženklų. Niekas, rodos, nežadėjo „Džiaugsmo upės“, kurią buvo pasiruošusi paleisti paslaptinga kompanija „Be kompanijos“ ir režisierius Paulius Markevičius. Bet likus vos kelioms minutėms iki numatytos pradžios prie perėjos link Rokiškio dvaro rūmų sustojo baltas autobusiukas su juodais maišais ir dėžėmis, iš kurių pasipylė juodi plastikiniai kamuoliukai, o į aikštę nežinia iš kur staiga vienas po kito būreliai pamažu pradėjo rinktis žmonės.
Pasirodė šeši juodai apsirengę jaunuoliai su juodais akiniais ir plačiais šepečiais ir ta kamuoliukų krūva su džiugiais šūksniais džiaugsmo upe pajudėjo link arkos. Seniai bebuvau matęs tiek džiaugsmo. Ir džiaugėsi ne tik vaikai, kuriuos iš pradžių pralinksmino tik kamuoliukų daugybė, o paskui jau suprato, kad nebūtina prisirinkti tų kamuoliukų pilnas rieškučias, kad galima dūkti ir šėlti, svaidytis ir šūkauti, vartytis ir ritinėtis. Suprato ir suaugę, kurių ne vienas džiaugėsi labiau už vaikus. Labai linksma buvo netgi čiupti į rankas akcijos dalyvių pasiūlytą šepetį ir pačiam daryti džiaugsmo upės srovę. Vienu momentu visi šeši akcijos dalyviai pasitraukė į šalį ir tapo žiūrovais, o pastarieji to, galima sakyti, nė nepastebėjo – taip visi krykštavo ir buvo įsitraukę į veiksmą.
Upė prie arkos išseko ir baigėsi, bet čia jau laukė kitas vyksmas – Panzetti/Ticconi trupės iš Italijos šokio spektaklis. Beje, pastarąją trupę į Rokiškį „ArtRo“ organizatoriams pavyko prisikviesti bendradarbiaujant su tuo pat metu Kaune vykstančiu scenos menų festivaliu „ConTempo“.
Tik du šokėjai ir dvi vėliavos, lengvai plevenamos neįkyraus vasarinio vėjo. Jokios ypatingos muzikos, tik ritmas, primenantis tai tilstantį, tai garsėjantį širdies plakimą. Ir labai išraiškingas, bet neitališkai santūrus judesys. To įvykiui užteko.
Ar norėjosi daugiau žiūrovų ir dalyvių? – Be abejo. Ar vertėjo tai pamatyti? – Be jokios abejonės.
Tad apsibraukite raudonai kalendoriuose rugsėjo 11–13 dienas ir būtinai eikite į „ArtRo“ pasirodymus. Jie visi nekasdieniški.
