Šie metai, minint garsiausio Lietuvoje Skriaudžių (Prienų raj.) kanklių ansamblio sukūrimo 120 metų sukaktį, paskelbti kanklių metais. Jiems skirti renginiai vyksta daugelyje Lietuvos ir Rokiškio krašto vietovių.
Pastarasis iš tokių renginių, pavadintas „Kanklių styga: tradicija, jungianti kartas“ šią savaitę vyko Pandėlyje.
Gana gausiai susirinkę pandėliečiai galėjo išgirsti folkloro specialistės Nidos Lungienės, kuri savo kūrybinį kelią taip pat pradėjo nuo kankliavimo, pasakojimą apie kanklių bei grojimo jomis istoriją, kanklių rūšis, žymiausius Lietuvos kanklių gamintojus. Pasirodo, nors dabar kanklėmis dažniausiai groja moterys, senovėje kanklininkai buvo beveik išimtinai vyrai. Kaip ir apskritai bet kokie muzikantai – moterys dažniau buvo dainininkės ir giedotojos. Su laiku kanklių populiarumas mažėjo, o jį atgaivino jau minėtą Skriaudžių kanklininkų ansamblį bei kitus kolektyvus sukūręs Pranas Puskunigis (1860–1946), kuris buvo ir kanklių meistras, ir kanklininkų mokytojas, vien Lietuvos kanklininkų draugijos kursuose parengęs daugiau kaip 100 kankliuotojų, parašęs „Kanklių muzikos vadovėlį“ (1932).
Rokiškio krašte kanklių muzikos gaivintoju laikytinas etnokultūros ir folkloro puoselėtojas Algirdas Svidinskas (1954–2025). Jis taip pat pirmasis mūsų krašte pabandė daryti tradicines penkiastyges kankles, kuriomis iki šiol groja ne vienas folkloro kolektyvas. N. Lungienė susirinkusiems parodė ir jai dovanotas pirmąsias A. Svidinsko padarytas kankles.
Kultūrinio darbo organizatorė Monika Nagelė plačiau papasakojo apie kanklių puošybos subtilybes. Žinoma, kalbos apie kankles taip ir liktų tik kalbomis, jei neskambėtų jų muzika. R. Lymano muzikos mokyklos kanklininkės, vadovaujamos Laimos Bieliūnienės. Jos grojo ir šokius, ir sutartines, ir dainas, kurioms smagiai pritarė vakare dalyvavę Pandėlio UDC folkloro ansamblio „Sadulala“, vadovaujamo Juratės Bagužienės, dainininkai.
