Puošta baltais žiedais
Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo atlaidai nėra titulinė Panemunėlio parapijos šventė, tačiau bėgant metams jie tapo reikšmingu parapijos dvasinio gyvenimo įvykiu, kasmet suburiančiu Panemunėlio tikinčiuosius ir sulaukiančiu atvykstančiųjų iš aplinkinių vietovių. Šie atlaidai tapo ir gražia proga aplankyti gimtinę po Lietuvą išsibarsčiusiems panemunėliečiams.
2026-ieji Panemunėlio Šv. Juozapo Globos bažnyčiai ypatingi – sukanka 115 metų nuo dabartinės mūrinės šventovės pastatymo. Tęsiant kunigo Jono Katelės pradėtus darbus, bažnyčia buvo baigta statyti 1911 m. klebono Juozapo Budriko pastangomis.
Atlaidams bažnyčia buvo išpuošta baltais ramunių ir akacijų žiedais. Prie senosios Komunijos baliustrados įkomponuotą ąžuolo šaką parapijietės papuošė nertais angelėliais, o širdies formos dekoraciją – atlaidų puošmeną ir meilės bei tikėjimo simbolį – nertomis širdelėmis. Beje, po Šv. Mišių, tikintieji dalinosi angelėliais, nertais parapijiečių Genutės, Jūratės, Joanos, Ingos ir Dalios.
Tapo tarnystės simboliu
Šv. Mišias aukojo Panevėžio vyskupijos generalvikaras Eugenijus Styra ir Rokiškio dekanato dekanas Eimantas Novikas. Generalvikaro pamokslas buvo paremtas evangeliniu įvykiu, tapusiu nuolankumo ir tarnystės simboliu: Marija, sužinojusi, kad pagyvenusi jos giminaitė Elzbieta laukiasi kūdikio, nedelsdama iškeliavo jos aplankyti. Šį apsilankymą Bažnyčia supranta kaip rūpesčio artimu, paslaugumo ir nesavanaudiškos meilės ženklą – Marija buvo šalia Elzbietos tuomet, kai jai reikėjo pagalbos.
Šie atlaidai žmonių dažnai ir vadinami Elžbietos atlaidais. Kaip nurodoma Panevėžio vyskupijos istoriniuose šaltiniuose, tiksli Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo atlaidų pradžia Panemunėlyje nėra žinoma, tačiau ši tradicija parapijoje gyvuoja jau ne vieną šimtmetį ir galėjo susiformuoti XVIII a. pabaigoje, kai buvo įsteigta Panemunėlio parapija. Bažnyčios istoriją trumpai apžvelgė kraštietės – buvusi Kupiškio muziejaus direktorė, istorikė Violeta Aleknienė ir katalikų tikybos mokytoja Virginija Mikalauskienė.
Koncertas, paroda, „Elzbietinė“
Po Šv. Mišių sakralinės muzikos pusvalandį dovanojo panevėžiečių Šulskių šeima – muzikos mokytojas Vytautas Šulskis ir jo sūnūs Dominykas bei Vygaila. Jų atliekami kūriniai pratęsė iškilmingą atlaidų nuotaiką, bažnyčią pripildė jautrios muzikos.
Geras įspūdį kūrė ir bažnyčioje surengta kraštiečio fotomenininko Nerijaus Slesariūno paroda „Liturginių švenčių akimirkos Panemunėlio parapijoje“.
Po Mišių pandėliečiai rinkosi agapei, vyko šventinis „Elzbietinių“ susiėjimas – kraštiečių šventė „Per šimtmetį augome tikėjimu ir viltimi“, skirta Panevėžio vyskupijos 100-mečiui paminėti. Koncertavo Panevėžio kultūros centro moterų ansamblis „Dominantė“ (vadovė Lijana Vedlugienė), liaudiškų šokių kolektyvas „Gija“ (vadovė Dainora Venslovienė) bei šio centro Dembavos padalinio liaudiška kapela „Demba“ (vadovas V. Šulskis).
Rita BRIEDIENĖ
