Ne tik lietuvių tautodailės principai
Aptardama parodą menotyrininkė Jolanta Zabulytė pastebėjo, jog tai jau nėra vien tautodailė, dažnas autorius atsisakęs tradicijos ir kuria remdamasis ne tik lietuvių tautodailės principais, bet ir naudodamasis pasaulio dailės patirtimis ir pažinimu, tad tai, ką jie pateikia žiūrovui, vadinti tautodaile nebėra tikslu, greičiau ši kūryba yra mėgėjų menas. Kita vertus, kai kuriuos parodoje dalyvaujančius kūrėjus pavadinti mėgėjais gal irgi ne visai tikslu – neretam kūryba tapo jei ne vieninteliu, tai bent vienu iš pragyvenimo šaltinių.
Ir tikrai parodoje nestokojo įdomių kūrinių. Įsidėmėtini Roberto Žaliuko tapybos ir raižybos ant bronzos plokštelės darbai, Irenos Navickienės juvelyrika, Virginijos Knowles vilnos paveikslai, Nijolės Adamonienės „Verpstės. Žolinukai“, kuriuos iš pirmo žvilgsnio galėjai palaikyti tradicinėmis kaltinėmis saulutėmis. Ką jau kalbėti apie tapybą, kurios buvo ir tradicinės, ir ne visai – pristatyta net 12 savamokslių tapytojų.
Uždarymo motyvas
Sveikindama parodos dalyvius ir svečius jos kuratorė Daiva Čiučelienė ne tik pasidžiaugė šiemetinių darbų įvairove, bet ir palinkėjo kiekvienam dalyviui turėti bent po vieną mokinį, kurie tęstų darbus, neleistų užgesti tautodailininkų judėjimui. Ši mintis ir tapo parodos uždarymo pagrindiniu motyvu, kartotu vos ne visų kalbėtojų. O tų kalbėtojų buvo nemažai: tautodailininkus sveikino ir Seimo narys Tadas Barauskas, ir rajono vicemerė Audronė Kaupienė, perdavusi mero linkėjimus, ir Panevėžio, Kupiškio, Biržų kolegos.
Geriausi parodos darbai atrinkti dalyvauti regioninėje tautodailės parodoje, kuri vyks Panevėžyje.
Atidaryta paroda
Pasibaigus šiam renginiui didžioji dalis tautodailininkų ir svečių patraukė tiesiai į Juozo Keliuočio viešąją biblioteką, kur buvo pristatytas tautodailininkės Alės Gegelevičienės darbų albumas „Negaliu nusėdėti be darbo“ ir atidaryta jos paroda. Leidinį, skirtą audėjos, tautinių kostiumų kūrėjos, juostų pynėjos ir rišėjos, šiaudinių sodų kūrėjos, mezgėjos ir nėrėjos bei dar daugybės amatų meistrės aštuoniasdešimtmečiui, parengė jubiliatės dukra dailininkė Jolanta Gegelevičiūtė-Žuklienė, kuri pati leidiniui fotografavo šiaudinius sodus, bei anūkė menotyrininkė Deima Žuklytė-Gasperaitienė. Leidinyje taip pat panaudotos Dariaus Baltakio fotografijos.
Pati Alė Gegelevičienė, prisimindama savo vaikystę, sakė, jog teta, pas kurią ji ilgą laiką augo, jau nuo penkerių metų mokė ją ne tik skaityti ir rašyti, bet ir megzti, siūti. Vėliau jau mokėsi austi, susidomėjo įvairiomis tautinių juostų gamybos technikomis, tautiniu kostiumu, šiaudinių sodų rišimu – visą gyvenimą žiūrėjo, ką čia dar galėtų išmokti ir padaryti.
Ne viena tautodailininkė, ir ne tik tautodailininkė, sveikindama jubiliatę džiaugėsi, kad užsukusi pas ją į svečius niekad neišeisi neapdovanota nors menkiausia juostele, jeigu ne suknele ar tautiniu kostiumu. Beje, pati Alė sakė, jog jai pačiai labiausiai prie širdies sėliškojo moters kostiumo rekonstrukcija, pareikalavusi daug laiko ir darbo.
Daug buvo tą dieną gėlių ir šypsenų. Gaila, bet knygos leidyba – brangus malonumas, leidinio tiražas nedidelis, todėl pristatymo dalyviai „Negaliu nusėdėti be darbo“ įsigyti negalėjo. Bet bibliotekos lankytojai ras šį albumą lentynose. Arba bent nuotraukas pamatys parodoje.
