Pasiruošimas varžyboms
Europos jaunių (iki 18 metų) lengvosios atletikos čempionatas vyko Jeruzalėje (Izraelyje). Jame Lietuvos komandos atstovė, kraštietė Orinta, šaliai iškovojo vos antrą apdovanojimą šiose pirmenybėse per visą jų istoriją. Sportininkė savo kelią atrado prieš tai išbandžiusi ir kitas lengvosios atletikos rungtis. „Treniruotis pradėjau penktoje klasėje, tuomet nesportavau profesionaliai. Su trenere Ina Nagele sprendėme, į kurią sporto šaką krypti, todėl teko išbandyti disko metimą, rutulio stūmimą, kol į rankas pakliuvo ietis. Čia ir apsistojau“, – apie karjeros pradžią pasakojo Orinta.
Tam, kad sportininkė pasiektų tokių aukštų rezultatų, reikia daug darbo – ji treniruojasi penkis kartus per savaitę, o kartais, siekiant sportinių tikslų, tenka kai ko atsisakyti. „Ruošdamasi Europos jaunių čempionatui turėjau daug ko atsisakyti, tarkim, laisvalaikio. Nors jo šiek tiek lieka, bet prieš varžybas negalėjau žaisti tinklinio su draugais ar maudytis, nes nenorėjau peršalti ir susirgti ar susitraumuoti, kad čempionate būčiau sveika ir galėčiau pasiekti geriausių rezultatų. Šis čempionatas man buvo labai svarbus, todėl ir draugai suprato mano sprendimą laisvalaikį leisti ramiau. Juk viską galima suderinti“, – teigė kraštietė.
Ir bronzos medalis, ir asmeninis rekordas
Šis Europos jaunių lengvosios atletikos čempionatas Orintai pirmasis. „Tai pirmoji mano rimtesnė kelionė. Prieš čempionatą apie prizinę vietą negalvojau, mano tikslas buvo pasiekti finalą ir pakliūti tarp 12 geriausiųjų“, – sakė lengvaatletė.
Šiame čempionate sportininkė ne tik iškovojo bronzos medalį, bet ir pagerino asmeninį rekordą. „Mano asmeninis rekordas buvo 47,30 m, čempionato kvalifikacijoje ietį numečiau 47,36 m, finale – 50,64 m. Sužinojus, kad dar kartą pagerinau asmeninį rekordą, buvo labai smagu – pati sau įrodžiau, kad galiu tai padaryti, labai džiaugiausi, kad kartu su trenere įdėdamos daug darbo pasiekėme tokį rezultatą – laimėjome bronzą. Iš pradžių net patikėti negalėjau, buvo ir džiaugsmo ašarų“, – apie iškovotą trečiąją vietą Europoje pasakojo Orinta ir pridūrė, kad šis jaunių čempionato bronzos medalis jai yra svarbiausias.
Tikslas – susikaupti artėjančioms varžyboms
Orinta kartu su trenere Ina į čempionatą išvyko kelios dienos prieš jam prasidedant, liepos 2-ąją. „Kitą dieną jau pasiekėme Jeruzalę. Skrydis buvo labai ilgas, su perdėsimais, bet turėjome laiko iki varžybų atsigauti ir pailsėti. Izraelyje praleidome savaitę. Namo parskridome paprasčiau, tiesioginiu reisu. Į čempionatą keliavo trys grupės lietuvių, su jais viešbutyje susitikome, bendravau ir su kitų šalių sportininkais. Vieni kitus kalbinome, draugiškai bendravome. Pavyko rasti laiko ir šaliai pažinti – lankėmės prie Raudų sienos, – apie dienas Jeruzalėje pasakojo O. Navikaitė.
Nors po varžybų jautėsi nuovargis, vykdamos namo Orinta su trenere kalbėjosi apie ateitį ir artimiausius tikslus. „Dabartinis tikslas – šį sezoną pabaigti gerais rezultatais. Dar laukia labai svarbios varžybos – Baltijos šalių čempionatas ir Europos jaunių olimpinis festivalis Slovakijoje. Taigi būtina vėl susikaupti darbui ir pasiruošti artėjančioms varžyboms“, – mintimis dalijosi mergina. Paklausta apie artėjančių varžybų tikslus, Orinta sakė nenorinti savęs užspausti nusistatydama kažkokius siekius, kad netektų nusivilti, tačiau aišku viena – siekti geriausio.
Baimei vietos nebuvo
Pergalę nuskynusią Orintą oro uoste pasitiko ją labai palaikanti šeima. „Vos nusileidome, manęs ir trenerės jau laukė mano šeima su gėlėmis. Kartu grįžome į Rokiškį. Visa šeima mane labai palaikė, stebėjo varžybų tiesioginę transliaciją, giminaičiai jaudinosi, linkėjo sėkmės, po to sveikino. Sulaukiau daug artimųjų palaikymo, tuo labai džiaugiuosi“, – nuoširdumo nestokojo ieties metikė.
Nors Orintos artimieji labai jaudinosi, pačiai sportininkei jaudulį pavyko suvaldyti – kaip sakė mergina, prieš varžybas jai puikiai pavyko sudėlioti mintis, susikaupti, o baimei vietos nebuvo, nes reikėjo pasiekti kuo geresnį rezultatą. Visą laiką ją labai palaikė trenerė, ko jaunai sportininkei ypač reikėjo.
Išsamiau skaitykite “Gimtajame…”
