– Kaip sužinojai, kad užsikrėtei COVID-19?
– Sirgau lengva COVID-19 infekcijos forma, tad mano ligos istorija – paprasta. Sužinojau, kad kontaktavau su galimai sergančiu asmeniu, tad izoliavausi ir užsiregistravau tyrimui. Praėjus dviem dienoms man buvo atliktas testas, o ligos simptomų pajutau tik trečią dieną.
– Kokius ligos simptomus jautei?
– Kol rezultatų nežinojau, galvojau, gal vis dėlto tai – peršalimas, nes slogavau ir daug čiaudėjau, o tai nėra būdinga sergant COVID-19. Temperatūra tesiekė 37,4 C, bet labai skaudėjo galvą. Naktimis pradėjo stipriai „laužyti“ kaulus. Tada jau nebeliko abejonės, kuo susirgau, o tyrimo atsakymas tai patvirtino.
– Ar visą laiką savijauta buvo prasta?
– Buvo momentų, kai jaučiausi labai gerai, o praėjus vos pusvalandžiui visiškai nebeturėjau jėgų. Maždaug trečiąją ligos dieną pasireiškė kiti simptomai – dingo kvapas, po to ir skonis. Jų nejaučiau apie savaitę, o dabar, praėjus beveik mėnesiui po ligos, uoslė yra kiek susilpnėjusi.
– Kuris laikotarpis buvo sunkiausiais?
– Sunkesnės buvo pirmosios keturios dienos, po to būklė gerėjo.
– Kaip teko gydytis?
– Gydžiausi paprastai – vartojau pastiles nuo gerklės skausmo, gėriau vitaminus C ir D. Dažniausiai naktimis pasidarydavo labai silpna, tuomet išgerdavau vaistų nuo temperatūros ir gėriau labai daug arbatžolių arbatų su medumi. Tai tikriausiai labiausiai ir padėjo.
– Kokie asmeniniai pastebėjimai apie šią ligą?
– Nors sirgau lengva forma, liga yra sunki ne tik fiziškai, bet ir emociškai. Visuomenėje vyrauja kreivas požiūris į sergančiuosius, tarsi jie būtų dėl to kalti, tuo metu jautiesi tarsi raupsuotas, o dar tas užsidarymas namuose „kerta“ per galvą. Tenka rūpintis ne tik sveikata, bet ir savo emocijomis.
– Kokius prisiminimus paliks ši liga?
– Taip sutapo, kad sirgau per visas didžiąsias metų šventes, tad atsiminimai – tikrai ne patys gražiausi. Galbūt dėl to sunkiau viską iškenčiau emociškai nei fiziškai.
Mane nustebimo operatyvus specialistų darbas – su manimi susisiekė tiek Nacionalinio visuomenės sveikatos centro darbuotojos, tiek šeimos gydytoja ir labai greitai suteikė visą reikiamą informaciją.
Pagal PSO 98,4% sergančių Covid19 nečiaudėjo. Likus dalis žmonių čiaudėjo, nes pirminė liga (prieš Covid) buvo peršalimas ar gripas.
Gaila, kad karius užpuola eilinis peršalimas, o pasekoje dar ir pandemija pasiveja. Lyg ir peršalus jau turėjo ramiai pasėdėt, nes gi pavizdys kariai…
Labai įdomu istorija to, kad atsakingas (turėtų būti) asmuo sugeba ne tik paršalus nesisaugoti, (nes juk neaišku ar peršalo ar pasigavo Covid’ą) bet dar ir kontaktuoti su kitais, ko pasekoje suserga koronavirusu ir dar užkrečia kitus. Gėda.
Laikas, kai didvyriais tampa tie, kurie nesilaikydami karantino saviizoliacijos taisyklių, rekomendacijų ir asmeninės higienos užsikrečia infekcija, po to pasveiksta, o rajono laikraštis tai aprašo, kaip didžiulį asmens nuopelną. Truputį iškreipti veidrodžiai, ar ne? Ar manot kitaip?