Svajojo grįžti į gimtąjį kraštą
Prie Rokiškio PASPC kolektyvo neseniai prisijungę penki specialistai vienbalsiai teigė, kad juos, vos tik pabaigus studijas, į gimtąjį miestą paskatino sugrįžti gauti darbo pasiūlymai. Jų teigimu, darbo sąlygos Rokiškyje itin geros, kartu dirba šaunus kolektyvas. Beje, čia gyvena šeimos, giminaičiai ir draugai, todėl dvejonių sugrįžti gyventi ir dirbti į Rokiškį nebuvo.
Daugelis naujų specialistų Rokiškio PASPC įsidarbino dar liepos mėnesį, o besidalindami pirmaisiais įspūdžiais pasakojo, kad juos sužavėjo pacientų nuoširdumas, patinka ir pacientų priėmimo tvarka – visi atvyksta jiems paskirtu laiku, nevėluoja.
Nors naujokai džiaugiasi darbu, jo sąlygomis, jau per trumpą laiką jie pastebėjo opias pacientų problemas: odontologai ir burnos higienistė pasakojo, kad vaikų dantys prastai prižiūrimi, daugelis jų nežino, kaip tinkamai juos valyti, nemaža dalis pacientų į specialistus kreipiasi tik pajutę skausmus, nors turėtų sveikatą reguliariai tikrintis tam, kad būtų išvengta komplikacijų. Šeimos gydytoja atskleidė, kad daugelis pacientų skundžiasi nugaros skausmais, aukštu cholesteroliu ar galvos svaigimu, bet taip nutinka, kai žmonės nesirūpina savo sveikata.
Šeimos gydytoja – apie šių dienų sveikatos aktualijas
– Dėl kokių, šiuo metu vyraujančių ligų, reikėtų susirūpinti?
M. Baršauskaitė: Šiuo metų laiku vyrauja erkių pernešamos ligos. Laimo liga dažniausiai pasireiškia raudonos spalvos žiedo ar dėmės formos bėrimu odoje. Bėrimas keičia savo dydį ir formą, paprastai neniežti. Išvydus panašų bėrimą ant kūno būtina kreiptis į savo šeimos gydytoją. Daugelis pacientų aktyviai vakcinuojasi nuo erkinio encefalito, todėl ši grėsminga liga pasitaiko rečiau. Kviečiu visus gamtos mylėtojus pasiskiepyti nuo erkinio encefalito ir nepamiršti naudoti elementarių apsaugos priemonių: tinkamos aprangos, repelentų, o grįžus iš gamtos nusirengti drabužius, juos iškratyti, apsižiūrėti, ar ant kūno nėra erkių, ypač atkreipti dėmesį į užausių sritį, plaukuotą galvos dalį, tarpvietę, kirkšnių zonas, tarpupirščius, bambą.
Primenu, kad vaikai nuo erkinio encefalito skiepijami nuo 1 metų amžiaus.
– Ar galite išskirti pagrindinius sveikatos sutrikimus, dėl kurių pacientai kreipiasi į šeimos gydytoją?
M. Baršauskaitė: Vitamino D trūkumas. Nepaisant vasaros laiko ir gausybės saulėtų dienų, didžiajai daliai pacientų, besikreipiančių dėl nuovargio, nustatoma vitamino D stoka. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad vit. D trūkumas gali būti susijęs su sunkesne Covid-19 infekcijos išraiška, dėl to rekomenduojama baigiantis vasarai atlikti vit. D tyrimą, kad šeimos gydytojas galėtų paskirti gydomąją arba profilaktinę šio vitamino dozę.
Aukšti cholesterolio rodikliai. Aukštą cholesterolį turintys žmonės paprastai neturi jokių nusiskundimų – nieko blogo nejaučia, o cholesterolis daro savo blogą darbą tyliai užkimšdamas kraujagysles. Cholesterolį gali sumažinti reguliarus fizinis aktyvumas, tinkama mityba mažinant gyvulinės kilmės riebalų suvartojimą, streso ir antsvorio mažinimas. Jeigu taikant minėtus metodus reikalai nesitaiso, šeimos gydytojas paskiria medikamentus, kurie efektyviai sumažina cholesterolio kiekį.
Nugaros skausmai. Šiuo atveju labai rekomenduoju pacientams neužmiršti namuose kasdien atlikti mankštelę, tuomet nugaros skausmai paūmės rečiau. Vis dažniau dėl nugaros skausmų bei stuburo išvaržų kreipiasi labai jauni žmonės, 18–25 m. amžiaus, todėl raginu jaunuolius nepersistengti sporto salėse ir fizinį krūvį didinti pamažu.
Galvos svaigimas. Vyresnio amžiaus pacientai dažnai skundžiasi galvos svaigimu, kurį dažniausiai išprovokuoja per mažas suvartojamų skysčių kiekis. Visais atvejais rekomenduoju vartoti apie 1,5–2 l skysčių per dieną.
Rekomenduoju pas savo šeimos gydytoją kreiptis dar tada, kai jaučiatės sveiki, tai daryti reikėtų bent 1 kartą per 1–2metus. Šeimos gydytojai dirba ne tik tam, kad padėtų ligoms prispaudus, bet ir tam, kad jų būtų išvengta.
Jaunųjų specialistų patarimai dėl burnos higienos ir dantų priežiūros
– Esate burnos higienistė, gal galite detaliau apibūdinti vaikams iškylančias burnos higienos problemas?
M. Rakauskienė: Pastebiu vaikų edukacijos apie burnos higieną stoką –vaikų burnos higiena itin bloga. Vaikai dažnai nemoka tinkamai prižiūrėti dantukų, kai kuriems iš jų trūksta motyvacijos, kiti tiesiog neišmokyti tėvelių. Vis dėlto už vaikų burnos higieną ir mokymą tinkamai rūpintis dantukais atsakingi tėvai. Prasta vaikų burnos higiena gali sukelti daugybę problemų ateityje.
Galiu įvardyti keletą pagrindinių dantukų nepriežiūros problemų:
- Dantų kariesas, arba dantų ėduonis.
- Dantų tvarkymas ankstyvame amžiuje.
- Dažniausiai tenka tvarkyti šaknies kanalus mažamečiams vaikams.
- Dėl laiku nepradėto karieso gydymo gali tekti dantį pašalinti.
- Dėl netinkamos burnos higienos net gali kilti sąkandžio problemų.
Yra keletas bendrų burnos higienos principų, kurių privalu laikytis:
- Rytą pradėti ir vakarą užbaigti su dantų šepetėliu – dantis valytis patartina 2 kartus per dieną mažiausiai po 2 min.
- Naudoti reikia minkštą dantų šepetėlį ir jį keisti kas kelis mėnesius.
- Į naudojamos dantų pastos sudėtį turi įeiti fluoras, apsaugantis dantis nuo ėduonies.
- Vyresnio amžiaus vaikams, kuriems jau yra išaugę nuolatiniai dantys, patartina naudoti dantų siūlą ryte ir ypač vakare prieš einant miegoti.
- Pavalgius pietus ir neturint galimybės išsivalyti dantų, patartina burną prasiskalauti vandeniu.
- Vaikams patartina kuo dažniau kramtyti kietą maistą ir valgyti vaisius. Pavyzdžiui, morkos ar obuoliai nepalieka maisto likučių ant dantų bei padeda dantims formuotis.
– Norėtume išgirsti Jūsų, kaip gydytojos odontologės, nuomonę apie vaikų dantų silantavimą.
K.Varnaitė: Šiuo metu žmonių mityba yra pakitusi – vartojama daug angliavandenių, cukraus, o jeigu dantys dar ir blogai prižiūrimi, tuomet jie kur kas greičiau genda. Vienas iš būdų to išvengti – dantų silantavimas.
Rokiškio poliklinikoje dantis silantais dengia tiek burnos higienistai, tiek gydytojai odontologai. Ši procedūra tinkama vaikams, kuriems yra išdygę nuolatiniai dantys. Ką tik išdygusio nuolatinio danties anatomija dar nėra paveikta erozijos, korozijų kramtomųjų judesių, todėl būna daugybė griovelių, į kuriuos lengvai patenka maisto likučiai ir jie neretai užstringa. Būtent silantas šiuos griovelius užlieja ir apsaugo nuo karieso. Bet silantuoti galima tik labai sveiką nuolatinį dantuką, todėl iki silantavimo reikia ypač kruopščiai prižiūrėti išdygusius dantis, rūpintis tinkama burnos higiena.
– Per karantiną odontologų kabinetai buvo uždaryti, tačiau švelnėjant jo sąlygoms žmonės pamažu vėl gali naudotis odontologų teikiamomis paslaugomis. Ar pacientai kreipiasi tik suskaudus dantį ar ir profilaktiškai?
K.Varnaitė: Taip, pacientai dažnai kreipiasi dėl danties skausmų, tačiau galiu pasidžiaugti, kad žmonės vis dažniau užsuka ne skausmo vejami, o norėdami to išvengti. Neretas pacientas kas pusę metų užsuka tiek į odontologo, tiek į burnos higienisto kabinetus. Vis dažniau profilaktinei dantukų apžiūrai atvedami ir vaikai, kurie jokiomis dantų problemomis nesiskundžia.
Pastebiu ir tai, kad anksčiau žmonės ilgiau kęsdavo danties skausmą, o dabar pajutę pirmuosius dilgčiojimus jau kreipiasi į specialistą. Šiuo metu daug pacientų, nejaučiančių skausmų, užsuka tik nerimaudami, kad prasidėjus antrai Covid-19 bangai negalės patekti pas odontologus.
– Dažnai tėvai susiduria su vaikų blogo sąkandžio problema. Gal galėtumėte, kaip gydytojas-odontologas, šią situaciją pakomentuoti?
A. Čiočys: Sutinku, kad į odontologus itin dažnai kreipiasi pacientai dėl blogo sąkandžio. Siekiant pašalinti šią problemą, tenka nešioti specialias dantų plokšteles arba breketus. Pastebiu, kad dėl blogo sąkandžio vaikai atvedami dažniausiai tik prieš mokslo metus, kadangi reikia gydytojo pažymos.
Siekiant išvengti sąkandžio problemų, būtina vaikus vesti pas specialistus dar tik išdygus pieniniams dantukams. Daugelis tėvų atsainiai žiūri į vaikų gendančius pieninius dantis, tačiau šie dantys laiko vietą nuolatiniams, taigi juos prižiūrėti būtina.
– Kokiais atvejais užtenka dantų plokštelių, o kada reikia breketų?
A.Čiočys: Neretai pieninius dantis, pažeistus ėduonies, anksčiau laiko reikia ištraukti, todėl jie nebeatlieka savo vaidmens – nebelaiko vietos nuolatiniams dantukams. Nuo to ir prasideda sąkandžio problemos.
Dėl sąkandžio problemų dažniausiai kreipiasi 6–7 metų vaikai. Prieš dantų augimo spurtą, blogą sąkandį galima gydyti su išimamomis plokštelėmis, kurios judina dantukus ir patį skeleto kaulą. Tokias plokšteles dažniausiai nešioja 8–12 metų vaikai, po to rezultatai būna išties geri. Beje, valstybė vaikams iki 18 m. finansuoja ortodontines plokšteles ir gydomuosius aparatus.
Prieš dantų augimo spurtą, kuomet kaulas dar auga, galima pakeisti ne tik dantukų poziciją, bet ir kaulo augimo kryptį, nes blogas sąkandis nėra tik dantukų kontaktas, bet ir žandikaulio proporcijos. Laiku pastebėta problema gali būti išsprendžiama visam laikui.
Kalbant apie breketus – situacija kiek kitokia. Į odontologus dėl breketų dažniausiai kreipiasi 18–19 metų paaugliai. Paaugliams, kuriems jau praėjo augimo spurtas, mano nuomone, breketai – sąkandžio taisymo kamufliažas. Tai reiškia, kad breketai judina dantis, sustato juos į norimą poziciją, bet nekeičia kaulo struktūros. Taip dantys tampa gražesni, bet sąkandžio problema iš esmės jau nėra išsprendžiama. Visgi, laiku pradėjus gydymą breketais dar prieš augimo spurtą, jie taip pat gydo galutinai ir sąkandžio problemos išsisprendžia.
– Dėkoju už Jūsų išsakytas mintis ir linkiu sėkmingo darbo.
