5 minutės paieškoms – dešimtys eurų per dieną
Vienas dažniausiai minimas scenarijus – meistras stabdo darbą, nes neranda reikalingo įrankio. Gal jis buvo paliktas prie kitos mašinos, gal paimtas kolegos, o gal tiesiog numestas po stalu… Kol ieškoma, praeina 3–5 minutės. Per dieną tokių „pauzių“ gali būti dešimtys. O jei servise dirba 4 žmonės – tai jau valanda prarasto laiko. Ne veltui įrankių vežimėliai – ne smulkmena, tačiau svarbi darbo našumo dalis.
Paskaičiuokime:
- Vidutinė mechaniko darbo valanda Lietuvoje servisui kainuoja apie 18–25 € (su mokesčiais).
- Prarasta 1 val. per dieną = 400–500 € per mėnesį.
Ir tai – ne įskaitant uždelstų darbų, pavėluotų automobilių grąžinimo ar nepatenkintų klientų poveikio.
Įrankių dubliavimas – kai nežinai, ar turi
Dar viena brangi įrankių chaoso pasekmė – nereikalingi pirkimai. Jei servise nėra centralizuotos įrankių apskaitos, darbuotojai dažnai galvoja, kad „to veržliarakčio vis tiek niekas neturi“. Ir nuperka naują. Kartais – tą patį trečią ar ketvirtą kartą.
Ypač dažnai tai nutinka su:
- Diagnostiniais adapteriais.
- Specializuotais purkštukų traukikliais.
- Momentiniais veržliarakčiais.
- Pneumatinėmis replėmis ar spaustukais.
Servisų praktikoje yra buvę atvejų, kai įmonė turėjo keturis identiškus guolių presavimo komplektus, nes skirtingi meistrai juos įsigijo „sau“.
Ne vietoje padėti įrankiai – padidinta rizika įrangai ir darbuotojams
Kai įrankiai mėtosi po salę, išauga:
- Rizika užlipti ar užkliūti.
- Galimybė pažeisti brangią diagnostinę įrangą.
- Tikimybė, kad įrankis bus naudojamas netinkamai ar ne tuo tikslu.
Ilgainiui tai reiškia ir daugiau lūžtančių detalių, daugiau klaidų, o tai tiesiogiai siejasi su remonto kaštais.
Paslėpta žala – blogesnė darbo kultūra
Net ir moderniausias servisas su pažangia įranga gali tapti neefektyvus, jei jame tvyro nuolatinė nežinia – kur dingo raktas, kas pasiėmė įrankį, kodėl niekas negrąžino. Tai mažina atsakomybę, didina stresą, o nauji darbuotojai dažnai nepritampa vien todėl, kad „nežino, kas kur padėta“.
Pasak įmonės „Zereda“ techninio konsultanto Manto: „Kai servise atsiranda įrankių tvarka, keičiasi viskas – nuo nuotaikos iki rezultatų. Meistrai dirba greičiau, pasitikėjimas tarp jų didėja, o klientams grąžinami automobiliai anksčiau nei žadėta“.
Kaip tai spręsti praktiškai?
Tvarka įrankiuose – tai ne vien „spintelės nupirkimas“. Tai sistema. Efektyvūs servisai dažniausiai naudoja:
- Žymėtas vietas arba šešėlinį ženklinimą (kai įrankio kontūras nupieštas ant spintos paviršiaus).
- Spintas su fiksuojamu raktu ar skaitmeniniu sekimu.
- Vidinę įrankių „rezervavimo“ tvarką, kai specializuoti rinkiniai priskiriami konkretiems darbams.
- Reguliarų savaitinį įrankių auditą – kas, ką, kur, ir ar veikia.
Autoserviso produktyvumas – tai ne tik įranga ar kvalifikacija. Tai ir darbo organizavimo lygis. Įrankių chaosas kainuoja kasdien – ne tik eurais, bet ir nervais, reputacija bei klientų lojalumu. Kuo greičiau įvedama aiški sistema, tuo greičiau didėja pelningumas.
Svarbiausia yra netaupyti kokybei ir rinktis profesionalius įrankių vežimėlius. Daugeliui tai gali atrodyti tik smulkmena, visgi, dažniausiai iki tol, kol realiai pamatoma nauda. Ji pirmiausia remiasi laiko taupymu, o vėliau atsiperka ir investicijomis.
Užs. R1061.
