Nors baldų ir medienos pramonė Lietuvoje – viena iš konkurencingiausių ir bene tris kartus savo dydžiu lenkianti ES vidurkį, plėtoti šios srities verslą šalies regionuose ir dirbti vietinei rinkai – nemenkas iššūkis. Nedidelės medienos įmonės regionuose sukasi kaip įmanydamos, konkuruodamos kokybe, lankstumu ir kaina, tačiau užsakymų mažėja, o priežastis aptarta ne kartą – emigracija negailestingai retina Lietuvos gyventojų gretas. Jau pora dešimtmečių Rokiškyje, K. Donelaičio g. 16, veikianti miško ruošos ir medžio perdirbimo UAB „Giemeda“ rankų nenuleidžia – ieško naujų idėjų ir įvairių išeičių. O kol kas įmonė darbuojasi trimis kryptimis: miško kirtimo ir atsodinimo, medienos perdirbimo ir stalių gaminių bei medinių padėklų įmonėms gamybos. Dirba daug, sąžiningai ir lanksčiai, moka visus mokesčius, o darbininkų neskriaudžia. Be to, remia ir įvairius Rokiškio rajono mažai finansuojamus projektus. „Štai ir dabar Rokiškio krašto muziejaus teritorijoje sutikome nupjauti žaibo pažeistą ąžuolą senolį, o iš jo dvarui pagaminti stalą ir suolus“, – sakė bendrovės „Giemeda“ direktorius miškininkas Giedrius RIMKUS.
Gali iškirsti bet kokio ploto mišką
Nors bendrovėje „Giemeda“ tėra keturi miško kirtimo specialistai, darbų apimčių tai nevaržo. „Galime iškirsti bet kokio ploto mišką, nes samdome moderniausią techniką iš Latvijos įmonių. Tai mašinos robotai, atliekantys visą žmogaus darbą. Toks darbas kur kas pigesnis nei rankų ir saugesnis. Svarbu, kad būtų užsakymų“, – kalbėjo bendrovės direktorius. Įmonės darbuotojai kirsti ar atsodinti miško važiuoja į bet kurią Lietuvos vietą, vis dėlto daugiausia darbų atlieka Šiaurės Rytų Lietuvoje. Anksčiau „Giemeda“ aktyviai dalyvaudavo miškų urėdijų skelbiamuose miško kirtimo konkursuose, dabar pasiūlymus dalyvauti juose nustojo teikti. „Pats esu miškininkas ir žinau tą sistemą. Palyginti su Latvija, Lietuvoje urėdijos šiuos darbus organizuoja labai prastai. Lietuvoje sudėtinga planuoti ilgalaikius miško ruošos darbus, todėl bankai šią veiklą nenoriai finansuoja. Sunku gauti ir paskolas technikai atnaujinti. Juk medienos verslas turi dar vieną problemą – sezoniškumą. Jau vien dėl to kyla įvairių problemų“, – pasakojo verslininkas.
Imasi atsodinimo darbų
Bendrovė imasi ir miško atsodinimo darbų, paruošia tam dirvą, rengia projektus. Į klausimą, kokių medžių rūšių pasodina daugiausia, G. Rimkus paaiškino: tai lemia vieta ir dirvožemis. „Smėlėtame tinka pušys, o, pavyzdžiui, ten, kur auga kiškio kopūstai, – eglės, kai kur – mišrūs“, – sakė „Giemedos“ direktorius.
Namai – nuo pamatų iki raktų
O štai bendrovės „Giemeda“ lentpjūvėje darbuojasi kur kas daugiau žmonių – 12. Įmonė gamina pačius įvairiausius medžio gaminius: dailylentes, baldus, terasas, pavėsines, pirtis, klėtis, stato ir įrengia namus – tai priklauso nuo klientų poreikių. Gali sutvarkyti aplinką, apsodinti teritoriją. „Darbų netrūksta, bet dauguma jų – sezoniniai, intensyviai vykdomi šiltuoju metų laiku. Plėsti veiklą trukdo tai, kad dirbame ne pagal standartus, o orientuojamės į individualius klientų poreikius, esame labai lankstūs ir galime atlikti daug papildomų darbų, nesusijusių su medienos verslu. Ir dažome, ir pamatus liejame, ir namus įrengiame su visa apdaila, šildymu, santechnika – iki raktų. Imamės ir smulkių užsakymų, rekonstruojame senus namus, gaminame langus, duris, stogus, šiltiname namus – atliekame viską, ko klientui reikia“, – apie verslo specifiką kalbėjo G. Rimkus. Anksčiau „Giemeda“ nemažai medienos gaminių eksportuodavo į Norvegiją, tačiau, pabrangus transportavimo paslaugoms, šios verslo krypties atsisakyta – nebeapsimoka.
Bažnyčioms ir dvarams – ąžuolas, kitiems – spygliuočiai
Bendrovė savo gaminiams naudoja vietinę medieną: spygliuotį, ąžuolą, uosį. Žaliavos atsiveža ir iš Rusijos. „Daugiausia vietos užsakovams gaminame iš spygliuočių medienos. Be abejo, ir iš uosio bei ąžuolo, tačiau pastarasis kur kas brangesnis, jo ima trūkti, o uosių Lietuvoje greit visai nebeturėsime – uosynai serga, nyksta“, – pastebėjo verslininkas. Pasak G. Rimkaus, anksčiau Lietuvoje ąžuolas buvo branginamas ir naudojamas tik bažnyčioms, dvarams statyti. Visur kitur vyravo spygliuočių mediena.
Padėklai – vietinėms įmonėms
Dar viena bendrovės „Giemeda“ veiklos sritis – mediniai taros padėklai, gaminami įmonėms. Pagrindiniai užsakovai – vietos bendrovės. Didžiausias jų – AB „Rokiškio sūris“. „Giemedos“ padėklai nestandartiniai, įmonė juos gamina atsižvelgdama į užsakovų poreikius. Anksčiau šiuos gaminius bendrovė eksportuodavo, tačiau brangus transporto paslaugoms, tai nebeapsimoka: reikėtų smarkiai didinti ir modernizuoti gamybą, o plėstis nėra kur. Be to, šioje srityje specializuojasi dvi regiono įmonės.
Be eksporto išgyventi – sudėtinga
Šiuo metu bendrovė „Giemeda“ gyvena tik iš vietinės rinkos užsakymų, stengdamasi savo veiklą priderinti prie pačių įvairiausių užsakovų poreikių, nedidindama paslaugų ir gaminių kainų. „Tačiau taip vystyti verslą – iššūkis. Vietinė rinka maža, be to, traukiasi, taigi, matome, kad be eksporto neišgyvensime. O ir nestandartizuota gamyba didelių pelnų neatneš – tai laikui labai imlus darbas, o kainų kelti negalime, nes konkuruojame ne tik su panašiomis įmonėmis, bet ir su individualiai dirbančiais staliais, kuriems nereikia mokėti tiek mokesčių, kiek įmonėms“, – apie nedidelio verslo sunkumus pasakojo G. Rimkus. Be abejo, verslas regione turi ir daug privalumų. Verslininko teigimu, čia daug lengviau ir greičiau organizuoti darbus – nedideliame miestelyje gali per pusdienį aplakstyti visas reikalingas įmones ar įstaigas, susitvarkyti visus popierius. Be to, čia visi vieni kitus pažįsta, remia vietos verslą, yra susibūrę į Verslo klubą, vienijantį 28 Rokiškio verslo įmones.
Užs. 649
