Naujieji, 2015-ieji, Lietuvai prasidės naujais iššūkiais: iš piniginių krapštysime paskutinius litus ir pratinsimės prie euro, planuosime naujus darbus, projektus, lauksime naujos rajono valdžios rinkimų. Apie tai, kokie rajonui buvo šie metai, kokie svarbiausi darbai mūsų visuomenės laukia 2015-aisiais svarsto rajono meras Vytautas Vilys.
– Mūsų rajonui, kaip ir kitoms šalies savivaldybėms, besibaigiantys metai nebuvo lengvi. Išvardinkite bent tris priežastis, dėl kurių Jums kilo didžiausių darbo problemų?
– Didžiausia kliūtis įgyvendinti visus užmojus buvo biudžeto lėšų stygius. Teko taupyti visose srityse: kaip ir planavome, biudžetinėse įstaigose sumažinome 61 etatą, iš jų 7 – savivaldybės administracijoje. Nors 5 proc. etatus mažinti pagal Vyriausybės nurodymą turėtume tik ateinančiais metais, bet dėl lėšų taupymo tą padarėme dar šiemet. 10 proc. šiemet sumažintas biudžeto išlaikomų vaikų papildomo ugdymo įstaigų finansavimas. Šiai sričiai mūsų rajonas lėšų kasmet skiria dvigubai daugiau nei kiti rajonai, nes jie neturi tokio gausaus meninio lavinimo įstaigų tinklo, koks yra pas mus. Papildomo ugdymo įstaigos išgyveno, darbuotojams išmokėti gruodžio mėn. avansai, o atlyginimai bus sausyje. Pernai dėl lėšų stygiaus biudžetininkams teko eiti nemokamų atostogų, o šiemet to išvengėme.
Į tai, kad paskutinį metų mėnesį biudžetininkai negaus gruodžio algų, žmonės reagavo normaliai. Situaciją visi supranta, juk ir taupome visi. Šiemet savivaldybė labai apribojo kelionių į užsienį, o kai kurių išlaidas dengė patys keliautojai. Pavyzdžiui, važiavome į Vokietiją, Estenfeldo maltiečių veiklos jubiliejų, ir už kelionę mokėjome patys. Kas daugiau uždirba, dėjosi daugiau. Nepasirašėme bendradarbiavimo sutarties su Rumunijos regionu, nes būtų tekę mūsų delegacijai ten vykti bei rumunų delegaciją pas mus priimti. Apkarpėme ir reprezentacines išlaidas.
– Prieš metus Rokiškio rajonas pagal biudžeto skolą buvo lyginamas su labiausiai skolose paskendusiu Vilniumi ir bankrutavusiu Amerikos Detroito miestu. Kokia biudžeto padėtis šiemet, kaip savivaldybė baigs šiuos metus?
– Išlipti iš skolų duobės nėra lengva, bet reikalai gerėja. 2014 m. sausyje biudžeto deficitas buvo 5 mln. Lt, o 2015 m. sausio 1 d. deficitas bus perpus mažesnis – 2,5 mln. Lt. Sutaupyti tokią sumą padėjo socialinėms išmokoms skirti pinigai, kuriuos nuo šių metų remiamiems asmenims skirstė savivaldybė. Paaiškėjo, jog dalis gyventojų anksčiau parama naudojosi neteisėtai.
Pagrindinė savivaldybės kreditorinių įsiskolinimų priežastis – daugybė vykdytų Europos Sąjungos (ES) finansuojamų projektų. Mūsų savivaldybė pagal projektų skaičių pirmauja Panevėžio apskrityje. Rokiškyje viešėjusi šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė rajoną už tai pagyrė. Žinoma, jeigu nieko nedarysi, tai ir skolintis nereikės… Labai brangus skolos aptarnavimas, bet nemanau, kad pasielgta blogai vykdant visuomenės gerovę keliančius projektus.
– Kokia savivaldybės kontroliuojamų bendrovių finansinė situacija: ar biudžetas gaus įplaukų iš jų uždirbto pelno?
– Iš savivaldybės įmonių pelno įplaukų į biudžetą nesitikime. Mes skolingi įmonėms už suteiktas paslaugas. Taigi jeigu ir turėtų įmonės pelno, jas tektų mainyti į mūsų skolas. UAB „Rokiškio vandenys“ norėjo išsimokėti 13 atlyginimą, bet valdyba to daryti neleido, nes įmonė popierinio pelno neturi. Pelno neskaičiuoja ir kitos savivaldybės įmonės.
– Šie metai paženklinti rajono daugiabučių renovavimu. Gyventojai pastebi, jog kai kurie darbai į priekį juda labai sunkiai…
– Paskutiniai šių metų mėnesiai buvo labai karšti, nes turėjome užbaigti daug 2008-2013 m. periodo ES finansuojamų projektų. Taigi teko suktis kaip voverėms, nes atsirasdavo vis naujų kliūčių, kurios nuo mūsų nepriklausė. Ir specialistai, ir aš pats daugybę kartų varstėme ministerijų, departamentų duris tam, kad projektai neužstrigtų. Esu dėkingas savivaldybės specialistams, dirbusiems prie projektų.
Renovacija rajone vyksta, o problemų darbų eigoje niekada neišvengsi. Vienas daugiabutis, renovuotas pagal probleminio rajono ES finansuotą projektą, sutaupė lėšų, kurias buvo galima panaudoti kitiems namams, bet gyventojai nesutiko. Todėl teko projekto darbus pakoreguoti. Gerai, kad patys žmonės aktyviai dalyvauja renovacijos procese, juo domisi, statybininkų darbus kontroliuoja. Didžiausias sunkumas – kvalifikuotų statybininkų trūkumas. Todėl kai kuriems namams dar teks pakentėti. Štai Juodupės miestelyje renovacija negalėjo įsilaiduoti dėl statybininkų stygiaus, o Obeliuose daugiabučių atnaujinimo procesas vyksta gana sklandžiai.
– Praėjusių metų sausyje buvote išrinktas meru. Viena būti seniūnijos vadovu, kita – pačiam formuoti komandą ir labai dažnai priimti ne padėkas, o kritikos strėles. Kaip jaučiatės šiose pareigose ir kokiais klausimais į Jus gyventojai dažniausia kreipėsi?
– Jeigu reikėtų mero pareigas trumpai apibūdinti, sakyčiau, kad meras turi būti darbų koordinatorius, bet ne diktatorius. Esu komandinio darbo šalininkas. Šios pareigos labai panašios į dispečerio. Viena, ko šiame darbe man stinga, – galimybės daugiau bendrauti su eiliniais žmonėmis. Daug gyventojų į mano kabinetą ateina ir beveik visada randame išeitį, kaip jų problemas spręsti. Tai žemės, kelių, mokesčių reikalai. Žmonių rūpesčius išgvildenti padėjo savivaldybės specialistai. Viena rokiškietė nuo 2008 m. negalėjo rasti užtarimo dėl artimųjų kapelių, kurie yra privačiame savininkui grąžintame miške. Radome abi šalis tenkinantį sprendimą – kapelių vieta bus paženklinta keturiais stulpais, sutarta, jog toje vietoje nebus vykdoma ūkinė veikla. Žinoma, yra ir tokių klientų, kurie su ta pačia bėda ėjo pas visus rajono merus. Kai kuriems nuolatiniams valdžios kabinetų lankytojams teko pasakyti, kad turiu vos 10 minučių juos išklausyti. Kultūringai išprašyti tokį interesantą padeda seniūno darbe įgyta patirtis.
– Vienas paskutinių šių metų gyventojų rūpesčių – kaip bus su keleiviniu traukiniu, dėl kurio gyventojai varstė ir Jūsų kabineto duris?
– Su „Lietuvos geležinkelių“ vadovybe ir susisiekimo ministru sutarta, kad šio maršruto nuo sausio nenaikins. Mano žiniomis, bent jau 99 proc., jog traukinys bus.
– Kokius darbus, kuriuos pavyko šiemet nuveikti ir kurie reikšmingi rajono visuomenei, galėtumėte įrašyti į svarbiausių darbų „top“ trejetuką?
– Nė vienas meras negali asmeniškai prisiimti atliktų darbų nuopelnų, nes dirba komanda. Vienas džiugiausių rezultatų – baigiamas techninis baseino projektas ir jau kitąmet turi prasidėti realūs darbai. 2015 m. baseino statybai skirta pusė milijono litų. Dėl baseino statybų vieningai sutarė rajono tarybos pozicija ir opozicija. Taigi viliuosi, kad šis projektas judės nepaisant valdžios pasikeitimų. Prie šio objekto išlaikymo davė pažadą prisidėti ir rajono verslininkai. Šiemet baigti du dideli darbai: Obelių miesto sankryžos rekonstrukcija, prie kurios darbų savivaldybė prisidėjo 1 mln. Lt, bei rekonstruota aikštė prie savivaldybės administracijos pastato. Kai kas gali priekaištauti, kad valdžia sau pasigražino, bet gražiau ir patogiau visiems, pasikeitė miesto estetika.
– Bet estetika bus nuvainikuota, jeigu miestas skendės tamsoje. Ar po švenčių neužges šviesa miesto ir miestelių gatvėse?
– Jeigu sniego bus, apšvietimo laikas bus turmpesnis. Pinigų nešvaistysime, bet tamsoje gatvių tikrai nepaliksime.
– Nedarbas išlieka vienu didžiausių rajono sopulių. Kaip savivaldybei pavyko prisidėti sprendžiant nedarbo mažinimą?
– Dėl darbo vietų kūrimo pastangų dėta nemažai. Su prekybos tinklo „Norfa“ vadovybe teko derėtis, kad neuždarytų „Rivonos“ cecho. Ieškojome, kas galėtų jį su visa gamybos įranga nupirkti. Cechą ir darbo vietas išgelbėjo vietos verslininkas Vidmantas Kanopa, dabar gamyba plečiama ir darbo vietų padaugėjo. Galima sakyti, kad savivaldybė visus metus atliko ugniagesio vaidmenį išsaugant darbo vietas – prisidėjo prie Darbo biržos vykdomų priemonių, tarp jų – viešųjų darbų programos.
Rajone, kaip ir visoje šalyje, yra užkietėjusių bedarbių, kurie ir palaiko nedarbo statistiką. Dalis žmonių nepageidauja darbo už minimalią algą, nes jiems naudingiau gauti pašalpas ir kompensacijas. Firmos ieško kvalifikuotų statybininkų, bet jų negauna. Kaip savivaldybė gali turėti įtakos žmogui, kad jis imtųsi verslo, jeigu jis to daryti nenori?!
– Ar mūsų rajonas palankus kurti verslą ir kokios pagalbos iš savivaldybės prašė verslą kurti norintys žmonės?
– Teko bendrauti su švedais, kurie turi Biržuose gamyklėlę. Siūliau jiems: „Statykit gamyklą ir Rokiškyje.“ Jie nesakė, kad Rokiškis – toli, bet verslo planų pas mus neturi. Teko bendrauti ir su norvegais, norėjusiais verslą kurti Pasvalyje, bet jie susibūrė Panevėžyje. Vietos verslininkai neslepia, kad jiems pirmiausia rūpi savas verslas: pagaminti ir gerai parduoti. Ką gali pasiūlyti savivaldybė? Svarstome teikti smulkiajam verslui kai kurias lengvatas: žemės, pastatų nuomos, turto mokesčio. Manau, verslą kuriantiesiems galime padėti daugiau morališkai nei materialiai.
– Turėjote galimybę iš arti susipažinti su rajono verslo situacija: neužimtomis verslo nišomis ir perspektyvomis, naujų verslų galimybėmis ir pavojais. Pasvarstykite: jeigu planuotumėte imtis verslo, kokios veiklos imtumėtės?
– Dažnai apie tai pagalvoju. Kiekvienas verslas – rizikingas. Jeigu imčiausi, domintų prekyba žmonėmis. Nepagalvokit nieko blogo – tai visiškai legalus verslas, populiarėjantis didmiesčiuose. Jo esmė – panaši kaip Darbo biržos veikla: registruoti įvairių specialybių darbuotojus ir juos siūlyti specialistų ieškančioms bendrovėms.
– Jūsų kadencija – į pabaigą. Po poros mėnesių rinkėjai pirmą kartą tiesiogiai rinks merą. Kaip manote, kokią įtaką rajono savivaldai ši naujovė atneš: ar tiesiogiai rinktas meras savo sprendimuose bus mažiau priklausomas nuo valdančiųjų partijų ir ar jį delegavę rinkėjai turės realių galių merą nuversti?
– Bus labai įdomus laikotarpis. Manau, meras jausis laisviau savo sprendimuose žinodamas, kad taryba negalės inicijuoti jo interpeliacijos. Mano galva, per pirmąjį rinkimų turą meras nebus išrinktas, o į antrąjį yra mažiausiai trys potencialūs kandidatai. Neatmetu, kad žmonių tiesiogiai išrinktas meras gali nepriklausyti valdančiajai daugumai. Jeigu taip atsitiktų, taryboje reikėtų derėtis dėl platesnės koalicijos. Nesinorėtų mero ir tarybos daugumos priešpriešos, nes tokia padėtis rajoną vestų į stagnaciją.Ar rinkėjai galėtų paskelbti mero interpeliaciją, labai abejoju. Nebent meras iškrėstų labai didelę šunybę…
– Kalėdinis laikotarpis, truksiantis iki Trijų karalių, vadinamas stebuklų ir norų išsipildymo laikotarpiu. Jeigu Jums duotų burtininko lazdelę, kokį užslėptą užmojį įgyvendintumėte?
– Stebuklais netikiu, bet kartais loterijos bilietų nusiperku. Tik niekada nieko nelaimiu… Ko norėčiau asmeniškai sau? Nesu nei svajotojas, nei labai išrankus. Kalėdoms nuo vaikų gavau dovanų visko, ko reikia barzdai… Gal stebukladario prašyčiau poilsinės kelionės į Kanarus, kai pasibaigs kadencija? Australijoje jau anksčiau buvau.
– Baigiantis metams ir sutinkant Naujuosius ko palinkėtumėte rajono žmonėms?
– Norėčiau, kad visi dažniau šypsotųsi, kad rajone nemažėtų gyventojų. Linkiu gausių šeimų, sveikatos, darbų, laimės. Žemdirbiams – kad nuo karvių netektų pereiti prie ožkų, o miestui – kad į jo gyvenimą visi žiūrėtų jaunų žmonių akimis, nes jose – daug daugiau optimizmo. Ir – nebijoti euro. Žinoma, lietuviškam litui ir aš jaučiu nostalgiją, bet tikiu, kad gyventi su euru bus patogiau. Piniginėje turiu apie 250 Lt, juos išleisiu per paskutines šių metų ir pirmąsias 2015-ųjų dienas.
Aldona Minkevičienė
