– Sukčiavimo elektroninėje erdvėje daugėja. Atskleiskite pagrindines schemas ir patarkite, į ką turėtų atkreipti dėmesį gyventojai?
– Būdų sukčiauti yra labai įvairių. Turbūt paprasčiausias ir dažniausias – skelbimų portaluose arba socialiniuose tinkluose pardavinėjamos gerokai pigesnės prekės. Tariamas pardavėjas prekės nuotrauką paprastai iš kur nors nukopijuoja ir įdeda į internetą tarsi savo. Taip pat prekės gali būti „pardavinėjamos“ iš „nulaužtų“, neteisėtais būdais pasisavintų anketų. Asmenys paprastai susidomi patraukliais skelbimais ir nori įsigyti aukštos kokybės prekes už gerą kainą. Jiems nurodoma banko sąskaita, į kurią prašoma tuojau pat pervesti pinigus ir pateikti patvirtinimą apie pavedimą. Žmogus skuba kuo greičiau susimokėti. Gali būti, kad banko sąskaita yra netgi ne sukčiaus vardu, o žmogaus, kuris buvo apgautas bei savo vardu atidarė sąskaitą ir neteko prisijungimų. Po to su tariamu pardavėju susisiekti nebepavyksta – sukčius savo auką užblokuoja socialiniuose tinkluose arba telefone bei visose įmanomose vietose. Kadangi tokio žmogaus tapatybė apskritai nebūna aiški, tai pačiam surasti apgaviką nėra lengva. Būna ir atvirkštiniai veiksmai – apsukrus „pirkėjas“ apgauna prekės pardavėją. Tokiais atvejais pateikiama suklastota banko pavedimo kopija. Skubinama kuo greičiau išsiųsti prekę, kol apgavystė nepaaiškėjo. Kai prekė jau sukčiaus rankose arba pakeliui, paaiškėja, kad į banko sąskaitą pinigai nepateko, sukčius gali įtikinėti, kad bankas kažkodėl „sulaikė“ pavedimą, galimi tariami pavedimai iš užsienio, kurį laiką visaip vilkinamas laikas ir po to prekės pardavėjas, aktyviau besidomintis, kur dingo pinigai, blokuojamas. Panašiai apgaudinėjami ir butų pirkėjai arba nuomininkai, kurie sutinka pervesti avansą į sukčių nurodytą sąskaitą. Tie, gavę pinigus, dingsta lyg į vandenį. Dabar tai itin aktualu, kadangi butus vasarą skuba išsinuomoti būsimieji studentai, ieškantys kuo pigesnių pasiūlymų. Kai kuriems susidomėjusiems netgi nurodomi adresai, kuriais atvykę jie galės apžiūrėti butą ar namą, tačiau netrukus paaiškėja, kad arba tokio adreso nėra, arba patalpų savininkai nieko nežino nei apie pardavimą, nei apie nuomą.
Dažni pasiūlymai žmonėms investuoti į neaiškius verslus, investavimo platformas. Kai kuriems turbūt ne kartą teko susidurti su paprastai rusakalbių asmenų skambučiais iš nežinomų arba paslėptų telefono numerių. Jie siūlo „gerą“ biznio planą, kaip šiek tiek investavus praturtėti. Deja, praturtėti nepavyksta, tik prarandamos nemažos sumos. Po to šiuos melagius surasti nebūna lengva, nes jie gali gyventi visai ne Lietuvoje ir ne Europos Sąjungos šalyse, su kuriomis Lietuvos teisėsauga neturi sąlygų bendradarbiauti.
Buvo jau iš „mados“ išėjęs sukčiavimo būdas, kurį trumpai pavadinčiau „Mama, padėk“ – skambinama kažkieno mamai arba močiutei, įtikinama, jog nutiko nelaimė ir reikia pinigų, kad būtų išspręsta problema. Šis primirštas būdas vėl grįžta į „madą“. Paprastai skambina įkalinimo įstaigoje esantis žmogus, o pinigų paimti pasiunčiamas žmogus, esantis laisvėje, kuris šią paslaugą gali atlikti ir už pažadėtą tam tikrą užmokestį arba pernelyg pasitikėdamas, o gal kažkada kartu atlikinėjęs bausmę su nuteistuoju. Kaip jau minėta, tokiose situacijose labai svarbus netikėtumo faktorius – įtikinti „pagelbėti“ kuo greičiau, nepagalvojus.
Dar vienas sukčiavimo būdas – prisistatant įvairių įstaigų darbuotojais skambinama ir prašoma sudiktuoti prisijungimo prie elektroninės bankininkystės kodus. Sukčiai gali prisistatyti bankų tarnautojais, policijos pareigūnais. Pastaruoju metu plinta melagingos SMS žinutės, kuriose prašoma paspausti ant nuorodos. SMS žinutė gali atrodyti gana įtikinama, nes siuntėju nurodoma Valstybinė mokesčių inspekcija, „Sodra“, policija, Lietuvos paštas, tačiau reikia atidžiai pasižiūrėti į siuntėjo duomenis – pavadinimas gali viena raide ar taškiuku, brūkšneliu skirtis nuo realiai egzistuojančio. Paspaudus ant nuorodos ir suvedus prisijungimo duomenis, sukčiams darosi pasiekiami Jūsų banko sąskaitoje esantys pinigai. Populiariausios paskutiniu metu nuorodos apie reikalavimą tuojau pat susimokėti baudą, siunčiamų prekių muito ar pristatymo mokestį ir pan. Prisijungimų duomenys gali tapti prieinami sukčiams ir per kenkėjiškas virusines programas. Virusas patenka į kompiuterius, kai naudotojai internete elgiasi neapdairiai, paspaudžia ant nepatikimų nuorodų, kuriose – neva skandalinga informacija, pikantiški vaizdai ir pan.
Įmonės gali susidurti su netikromis sąskaitomis už prekes bei paslaugas, kurių jos niekada nepirko. Paprastai didelėms įmonėms išrašomos sąskaitos už palyginti nedideles sumas. Kadangi panašias sąskaitas už, tarkime, biuro prekes gauna daugelis įmonių, o darbuotojai gali nežinoti visų įmonėje vykstančių procesų, todėl atsiranda nemaža tikimybė, kad pinigai bus pervesti į sukčių sąskaitas. Taip pat iš tariamų verslo partnerių įmonės gali gauti nurodymą pinigus pervesti į kitą, nei anksčiau nurodyta, sąskaitą. Siekiant, kad viskas atrodytų įtikinamai, gali būti „nulaužtos“ verslo partnerių el. pašto dėžutės, susirašinėjimą el. paštu gali lydėti skambučiai telefonu. Sukčiavimas paaiškėja, kai verslo partneriai ima skambinti dėl vėluojančių mokėjimų.
Jau daug metų socialiniuose tinkluose plinta privačios žinutės, kai į draugus besisiūlantys neva mirštantys turtuoliai pageidauja perduoti nemažą sumą. Tikėtis sėkmės nereikėtų, nes bus prašoma patiems susimokėti už vienokias ar kitokias paslaugas, tariamus formalumus, o vėliau paaiškės, kad dosnaus palikimo nė nebuvo. Ten pat siūlomos didžiulės paskolos. Romantiškai nusiteikę kapitonai, generolai, jūreiviai, gydytojai iš užsienio šalių – ne naujiena. Šių sukčių žinutės rašomos netaisyklinga lietuvių kalba, nes naudojamasi google vertėju. Jų tikslas vienas – apdumti akis ir susižerti sau nemenką sumą. Privačiomis žinutėmis plinta ir neva tikrų draugų iš socialinių tinklų prašymai už juos balsuoti kokioje nors iniciatyvoje, prašant paspausti ant nuorodos arba siūlant nurodyti telefono numerį. Paprastai rašoma iš „nulaužtų“ paskyrų su tikslu „nulaužti“ ir žinutės gavėjo paskyrą, ją pasisavinti, kad būtų galima toliau apgaudinėti žmones. Neseniai internete plito ir prašymas pasidalinti informacija apie dingusią merginą, kur pasidomėjimas situacija gali lemti privačių duomenų praradimą.
Išsamiau skaitykite „Gimtajame…“
