Liepa, o tuo pačiu ir vasara nusviro antron pusėn – tiesa, jokių tą liudijančių ženklų nematyti. Taip galvodami mes galime nepamatyti ir kitų svarbių dalykų, o apie juos geriausiai praneša žydintys augalai, aktyvūs vabzdžiai ir paukščiai. Šiandien tiesiog negalima nematyti ore nardančių čiurlių.
Juodasis čiurlys, būtent taip vadinasi mūsų krašte trejetą vasaros mėnesių praleidžiantis ir čia perintis paukštis. Jeigu reikėtų nuspręsti, kuri rūšis yra pati „vasariškiausia“, ja būtų išrinktas būtent čiurlys: sugrįžęs apie gegužės vidurį, rugpjūčio vidury jis jau nestebimas. Tiesa, pavieniai individai kartais užsilieka iki rugsėjo, tačiau tai – tik retos išimtys.
Jei čiurliai pas mus būna trejetą mėnesių, o kitus devynis kažkur kitur, gal jų negalime vadinti mūsų paukščiais? Tiesa yra tokia: svarbu, kur paukščiai peri, kur išveda jauniklius, ten yra jo gimtinė! Čiurliai pas mus peri, o likusį laiką praleidžia pusiaujo regione.
Kodėl jie perėti skrenda į šiaurę, patys būdami šilumamėgiai, labai priklausantys nuo šilumos, saulės ir vabzdžių gausos? Atsakymą turime. Teisingiausia išvada būtų tokia: prie pusiaujo jiems būtų sunkiau auginti ir išmaitinti savo čiurliukus, nes ten diena (ir naktis) visada trunka 12 valandų ir laiko vabzdžių medžioklei mažoka. Mūsų platumose vasarą diena tęsiasi 17 valandų, čiurliams „naudingo“ laiko yra gerokai daugiau.
Kaip jau minėta, čiurliai būna trumpai, jie spėja išperėti tik vieną jauniklių vadą. Kadangi čiurliai negali nusileisti ant žemės, jie ore prigaudo šiaudelių, plunksnų kukliam savo lizdui, sudeda 2 baltus kiaušinius (tarp jų 2-3 dienų intervalas) ir peri 18-20 dienų. Išsiritę čiurliukai būna pliki, juos šildo ir peni abu tėvai.
Labai įdomus faktas – lizde jaunikliai išbūna 5-8 savaites. Toks neapibrėžtumas anaiptol ne dėl žinių trūkumo. Tą lemia viena šios vasarinės rūšies savybė – pomėgis šilumai.
Jei staiga atvėsta, senieji čiurliai gali palikti savo vaikus, o šie be šildymo ir lesalo irgi išlieka bent keletą dienų. Žinoma, tuo metu jie neauga, galimai praranda daug energijos. Kai atšyla ir parskrenda tėvai, sušilę čiurliukai pamaitinami ir vėl auga toliau.
Iki skrydžio jie tampa riebūs, net sunkesni už tėvus. Tai turi paaiškinimą: išskridę iš lizdo (ar inkilo), jaunikliai iš tėvų jokio lesalo negauna, todėl pirmąsias dienas skraido ir medžioti vabzdžius mokosi naudodami „vaikystėje“ sukauptus riebalus.
Čiurliai dar skraidys bent trejetą savaičių, būtinai pasidžiaukite jais, nes tai – tikrieji vasaros paukščiai.
Selemonas Paltanavičius
