Kas nedirbo mokykloje, vis tiek nesupras
Algirdas Paliūnis – trijų suaugusių sūnų – Sauliaus, Simono ir Žygimanto – tėtis, trijų anūkų senelis. Kai tėvai leidžia, anūkus irgi „pavedžioja po žygius“. Su žmona Dalia jie abu mokytojai. „Mano tėtis Vladas buvo matematikos-fizikos mokytojas. Buities darbams neturėdavo laiko. Jo prioritetas buvo mokslas ir kultūra, ir mane spausdavo mokytis, domėtis, tobulėti. Taigi, galiu sakyt, ūkinių darbų pavyzdžio vaikystėje neturėjau, teko pačiam to išmokt ir sūnus išmokyt. Turiu omenyje ne elementarius – elektros lemputę įsukt ar vinį įkalt. Šitą visi moka (juokiasi – aut. past.)“, – yra sakęs A. Paliūnis, kai kalbėjom apie Tėvo dieną. Jo visi trys sūnūs – medikai. Jų rašinio herojus neleido būti mokytojais.
Nuotolinis – tolygu nulinis
„Nes labai sunku. Neverta net rašyti. Nes tie, kas nedirbo mokykloje, vis tiek nesupras. Labai daug nervų, labai daug nestabilumo. Greitai tų mokytojų neliks ir apskritai kaži, ar išliks mokyklos. Be to, mokiniams reikia jaunų pedagogų, ne „senukų“. Mokyti nuotoliu? Su kolegom kalbėjom, kad nuotolinis tolygu nulinis“, – svarsto mokytojas ir siūlo kolegas leisti į pensiją kaip policininkus arba bent jau po trisdešimt penkerių metų. „Eisiu į pensiją iš karto, vos tik galėsiu“, – šypsosi 62-ejų pašnekovas ir po kelionės skuba laistyti pomidorų ir „apžiūrėti savo ūkio“. „Draugas Algis Kuolas sako, kad mane surasti sunkiau nei prezidentą. Neatsiliepiu, telefoną būnu numetęs. Bet paskui vis tiek perskambinu“, – sako. Prisipažįsta, kad kartais parūko, bet mes šitą užsiėmimą liepos 24 dieną.
Atostogas aukoja mokiniams
Jau trisdešimt aštuonerius metus su moksleiviais į vasaros žygius keliaujantis mokytojas
savo atostogas aukoja mokiniams. Pradėjo Radviliškyje, tęsė atsikraustęs į uošviją – Rokiškį. O „turizmams pradžią padėjo“ būrelio mokytojas Švenčionyse, kai Algirdas, būdamas pradinuku, laimėjo orientacines varžybas ir beveik mėnesiui buvo išsiųstas į stovyklą. O dabar, ar tai būtų trumputės žiemos, pavasario, ar ilgos vasaros moksleivių atostogos, jis su geografinių tyrinėjimų būrelio nariais leidžiasi į išbandymų reikalaujančius pėsčiųjų žygius. Už darbą su vaikais atostogų metu jokio atlygio neprašantis mokytojas meilę pasauliui ir gamtai skiepija ne vien vadovėlio teorijomis.
Visą straipsnį skaitykite “Gimtajame…”
Bendražygiams
Gęsta jūroje žvaigždės, palikę nakty
Elegantišką pėdsakų smėlį.
Virš baltų debesų susikibsim visi,
Eisim giriomis lyg išprotėję.
Sudėliosim dainas, šokius, žaidimus
Ašaroton rytų palapinėn,
Jeigu nieko nebuvo, nėra ir nebus
Rasim ko niekada neturėjom.
