Jovita Dilytė. Asmeninio archyvo nuotr.

– Jūsų pirmoji daina – ,,Moteris“. Kodėl apie moteris, kodėl būtent apie jas?

– Mane gyvenime įkvepia moterys, turiu nuostabių draugių. Šia daina norėjau moteris paskatinti viena kitą palaikyti. Dabar tarp jų matau daug konkurencijos – labai gaila, nes mes, moterys, esam lyg viena gentis. Turėtume viena kitą labiau gerbti, suprasti, palaikyti ir semtis viena iš kitos tartum iš šaltinio. Šios dainos tekstą sukūriau prieš porą metų. Atsisėdau ir parašiau. Jaučiau, kad savo karjerą noriu pradėti šia daina.

– Šios dainos muzikinis klipas yra labai ,,gamtiškas“. Kodėl pasirinkote gamtą? Kodėl miškai? Kodėl upė?..

– Mano daina yra apie laisvę, gamtą, savo baimių išsakymą. Aš tikrai labai myliu gamtą ir dažnai būtent iš jos semiuosi idėjų.

Jau kurdama dainą įsivaizdavau, kaip daug moterų atplaukia ar ateina į girią. Tačiau… Šia idėja pasidalinau su savo draugu Dovydu Trumpa (elektroninės muzikos grupės ,,Alchemikai“ įkūrėjas – aut. past.) – mes susitikome ir aš jam papasakojau savo klipo viziją. Abiem muzikinio klipo filmavimas buvo nauja patirtis. Lietuvos miškai yra nuostabaus grožio, tad išsirinkti vietą nebuvo sunku. Žinojau, kad noriu tekėjimo, upės, medžių, gamtos. Viena iš filmuotų vietovių – Anykščių regioninis parkas. Už klipą esu labai dėkinga Dovydui. Mūsų vaizduotės sutapo, vienas kitą papildėme, procesas buvo labai smagus. Taip ir gimė ta ,,Moteris“.

– Kokie Jūsų muzikiniai planai?

– Savo antrąją dainą planuoju išleisti sausio mėnesį, ją išgirsti bus galima visose platformose. Savo autorinių kūrinių iki šiol dar nebuvau išleidusi, tai man be galo nuostabi patirtis.

– Minėjote, kad dirbate dainavimo mokytoja. Kokie yra šiuolaikiniai vaikai?

– Labai džiaugiuosi šia vaikų karta. Jie drąsesni, bet tai tik į gera. Man darželyje sakydavo: ,,Būk tylesnė, ramesnė ir pan.“, tarsi lygindavo su kitais vaikais. Visgi manau, kad žmonių grožis ir yra jų skirtumai. Jei vaikas bus labai geras aktorius, o mes darysime jį matematiku greičiausiai jis nebus nei aktorius, nei matematikas. Dabar vaikuose daugiau laisvės, drąsos, reikia stengtis atrasti jų stipriąsias vietas.

– Iš kur ta Jūsų meilė muzikai?

– Visada jaučiau meilę muzikai. Mano dėdė buvo poetas, o krikšto mama – dailininkė, taigi šeimoje menininkų jau buvo. Mokykloje man visada pavykdavo susirasti bendraminčių. Žmonių, kurie mane įkvėpdavo, pastebėdavo, išgirsdavo. Viename iš dalyvautų konkursų mane pastebėjo ir pakvietė dainuoti miuzikle. Buvo visko, bet vis pasiekdavau žmones per muziką. Džiaugiuosi, kad nepaisant visko, siekiau savo svajonių. To noriu palinkėti visiems, nėra nieko neįveikiamo ar neįmanomo, reikia labai norėti ir savimi tikėti.

– Kokia buvote mokykloje?

– Dabar galvoju, kad galėjau dar labiau savimi pasitikėti, dar garsiau dainuoti. Mažame miestelyje pasitikėti savimi buvo sunkiau. Nežinai ar viską teisingai darai, gal ką kiti blogo pagalvos? Vėliau įstojau į Muzikos konservatoriją ir toliau siekiau savo tikslų. Esu dėkinga, kad gimiau Rokiškyje. Gyvenimas tikrai buvo įvairus, bet juk tuo jis ir yra gražus. Čia sutikau savo geriausius draugus, su kuriais artimą ryšį palaikau iki dabar, atradau meilę gamtai, įkvėpimą, ramybę. Atsimenu, kaip jaudinausi prieš stojimą į konservatoriją, buvo žmonių, kurie manimi abejojo. Dėl to buvo kiek pikta, tad atsisėdau namuose prie pianino ir sukūriau savo pirmąją dainą. Rokiškyje lankiau Choreografijos mokyklą, ten sutikau nuostabių mokytojų. Jie man suteikė drąsos, ritmo pojūtį, kūno plastiką, kurią iki šiol naudoju. Labai džiaugiuosi, kad Rokiškyje yra tokia stipri jaunimo bendruomenė, visada stengiuosi juos palaikyti.

– Gal yra atlikėjas, į kurį lygiuojatės?

– Stengiuosi nesilygiuoti. Bijau prarasti savo autentiškumą. Nekopijuoju kitų, nes puikių dainininkų Lietuvoje jau yra daug. Aš stengiuosi ieškoti savo stiliaus.

 

Jovitos dainos galite klausytis:

https://www.youtube.com/watch?v=-rI4mDsz3no

Luknė NARKEVIČIŪTĖ

Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus

Rekomenduojami video: