– Prieš kiek laiko išvykote sportuoti ir mokytis į didmiestį? Ar sunki pradžia buvo, ar susidūrėte su kažkokiais iššūkiais?
– Paulina: Į Vilnių išvykau prieš 4 metus – tiesiai į pirmąją Vilnius Ozo gimnazijos klasę. Pradžia visuomet būna sunki, man irgi nebuvo lengva, prireikė laiko, kol įsivažiavau į ritmą, nes čia, priešingai nei paprastoje mokykloje, pamokų grafikas yra suderintas su treniruotėmis, kurių būdavo po 2 – ryte ir vakare. Taip, dažnai ilgėdavausi namų. Pirmieji metai turbūt buvo sunkiausi, nes kaip tik tais metais atsirado koronavirusas, dėl jo prireikė išvykti namo porai mėnesių. Antrieji metai jau buvo daug lengvesni, atsirado naujų pažinčių, draugų, gyventi Vilniuje jau tapo tiesiog įprastas dalykas.
– Orinta: Mokausi Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo gimnazijoje, priklausau Kauno sporto mokyklai „Startas“. Ten mokausi ir sportuoju metus. Pradžia nebuvo lengva, daug pokyčių, bet palaipsniui viskas atsistojo į savo vėžias.
– Kas lėmė sprendimą išvykti į didmiestį? Ar palaikė tėvai, Rokiškyje treniravę treneriai? Kas padėjo apsiprasti gyventi taip toli nuo tėvų bei draugų?
– Paulina: Žinojau, kad jeigu nepabandysiu, vėliau galiu stipriai gailėtis – tai buvo pagrindinis faktorius, paskatinęs išvykti anksčiau. Norėjau sportuoti ir galvojau: geriau gailėtis, jog pabandžiau, nei gailėtis, kad nepabandžiau. Žinojau, kad bet kada galiu grįžti namo. Tėvai visada mane palaikė ir leido sprendimus priimti pačiai. Jie tik patardavo, tačiau jų nuomonė man irgi buvo svarbi. Jie norėjo, jog metus dar pabūčiau Rokiškyje, tačiau nusprendžiau išvykti iškart po 8 klasės. Džiaugiuosi priėmusi tokį sprendimą. Rokiškio treneris Rimantas Šinkūnas skatino pasilikti Rokiškyje, bet žinojau, jog, pradėjus mokytis gimnazijoje, dėl laiko stokos, dažniausiai pasibaigia visi sportai. Kaip ir minėjau, pirmi metai buvo sunkesni, vėliau atsirado draugų Vilniuje, atsirado ir daugiau veiklos, nebegalvodavau tiek daug apie namus, supratau – mano gyvenimas dabar yra čia.
– Orinta: Jau sportuodama Rokiškyje su trenere Ina Nagele žinojau, kad, jei rinksiuosi sportininkės kelią, teks išvykti. Trenerė visada palaikė, palaiko ir palaikys, lygiai taip pat, kaip ir tėvai.
Išsamiau skaitykite „Gimtajame…“
