Visgi pasiekti šių tikslų nebuvo lengva – reikėjo paaukoti daug laiko, įdėti pastangų, paragauti ir emigranto duonos, todėl dabar Laima gali patarti nebijoti svajoti ir siekti savo tikslų. Šiuo metu pašnekovė gyvena Kaune, o grįžusi į gimtuosius Kuosius nusprendė su kraštiečiais pasidalinti savo gyvenimo istorija.
– Prieš išvykdama į užsienį gyvenote Rokiškyje?
– Gimiau ir užaugau Rokiškio mieste – visos mano vaikystės vasaros prabėgo mano kaime ir mamos gimtinėje Kamajų apylinkėje, Kuosių kaime. Nors daug kas galvoja, kad aš esu kaunietė, mano gimtas miestas yra Rokiškis, o į didmiestį atvykau tik įstojusi mokytis. Studijuodama ir dirbdama čia likau ilgam.
– Kodėl nusprendėte išvykti į užsienį?
– Besimokydama Kaune pradėjau dirbti padavėja restorane/picerijoje. Po mokslų ten dirbti likau ilgam. Mirus tėčiui, grįžau padėti mamai, kuri ūkininkavo Rokiškio rajone. Gera buvo gyventi kaime: auginau bites, turėjau net žemaitukų veislės tris kumelaites, padėjau mamai tvarkytis pieno ūkyje.
Nors gyventi, kai aplink gamta, yra nuostabu, supratau, kad tai – ne mano kelias. Kaip ir daugelis, norėjau išmėginti darbą ir gyvenimą svečioje šalyje.
– Kur išvykote ir kuo ten užsiėmėte?
– Apsigyvenau Anglijos pietinėje dalyje, Lutono mieste. Nors pradėjau nuo pačių paprasčiausių darbų – indų plovimo, darbas greitai keitėsi ir tapau pamainos vadove, nes kompanija buvo didelė.
Išsamiau skaitykite „Gimtajame…“
