Rokiškėnas Gintautas Skrebys laisvalaikiu mėgsta konstruoti – iš smulkių detalių lipdyti įvairių pastatų maketus, kuo tiksliau mažesniu masteliu atkartoti eksterjero ir interjero detales. Obelių malūnas – vienas gražiausių nagingo meistro darbų.
Malūno kopija
Senojo Obelių malūno sienas G. Skrebys suklijavo iš 1 tūkst. 600 raudonos plytos nedidelių stačiakampių. „Plytas pjaustau vienodomis detalėmis ir jas klijuoju. Turiu pasigaminęs specialų pjūklelį, tačiau jį dar reikia tobulinti. Kai kurios plytos, ypač nedegtos, kietos lyg akmuo, jas sunku supjaustyti vienodo dydžio stačiakampiais – pradeda trupėti“, – rodydamas maketą pasakojo G. Skrebys.
Meistras ne kartą buvo nuvažiavęs į Obelius, daug kartų apžiūrėjo malūną iš visų pusių, matavo, svarstė, kaip apskaičiuoti maketo akmeninių pamatų spindulį, pastato sienų aukštį, jų siaurėjimo kampą. Visa tai – proporcijoms tarp langų ir durų išlaikyti. Maketo durys, beje, darinėjasi. Stogo pagrindui sumanus rokiškėnas panaudojo puodą bulvytėms fri virti, o jo viršų… apskardino. „Skarda“ – vienkartinių gėrimų supjaustytos pakuotės. Kūrinio sparnams G. Skrebys pirko tvoros tinklo. Nuėmus malūno kepurę, viduje matyti laiptai, stalai, suolai. Aplink statinį sukonstruotos medžio detalės: laiptai, balkonai, suolai. Visi jie labai panašūs į originalą.
Nagingas meistras tiksliai atkartojo ne tik patį malūną, bet ir jo aplinką, takelius, gėlynus, dekoratyvinius augalus. „Duoną valgau iš žoliapjovių remonto, todėl negalėjau pamiršti traktoriuko, pjaunančio veją prie malūno“, – juokavo meistras.
Daugiau antradienio “Gimtajame…”
Malūnas labiau siaurėja į viršų, o šita kopija beveik kaip vamzdis, neaišku, kaip ir kuo “matavo”.
Kiek įsivaizduoji jo kainą?
Nu šaunuolis,negalvojau, kad dar ir tai meistrauji.Kad žaliapjoves taisai tai žinojau.
Nerealiai p. Gintautai-Malūnas TOOOBULAS.
Gal parduodi maluna?