– Užaugai Juodupėje. Viskas sava. Turėjai net savo verslą – drabužių parduotuvėlę. Kodėl išvažiavai į Londoną? Kokia Tavo istorija.
– Užaugusi gražiame Juodupės miestelyje ir po mokslų grįžusi čia vėl, įrengiau dėvėtų drabužių parduotuvėlę. Norėjau, kad joje būtų šilta ir jauku, o savo krašto moterims padėčiau apsirengti pigiai, bet stilingai. Bet visi jauni žmonės savęs ieško ir nestovi vietoje, taip likimas mane nuvedė į vienuolikos milijonų Londoną. Pradžia buvo sunki, bet, laikui bėgant, turėjau gerą darbą ir nedidelį būrį draugų. Londone gyvenau beveik septynerius metus, bet dažnai jaučiausi vieniša, o ir nuo didelio miesto pavargdavau. Vargindavo chaosas, tas skirtingų kultūrų žmonių katilas. Dar nemokėjau kalbos, o čia darbo paieškos, nuolatinė kova už save. Stresavau, nors, aišku, buvau jauna ir iššūkių nebijojau. Šiandien tos patirtys, kai man, atvažiavusiai iš mažo miestelio, reikėjo išmokti keliauti metro, ir kitos tuomet nerimą keldavusios detalės atrodo nebesvarbios.
Išsamiau skaitykite „Gimtajame…“
