Akimirkos iš Ukrainos Karpatuose įsikūrusio Bukavelio kurorto. A. Šablinsko archyvo nuotr.

Nors kalnuose slidinėju jau daugiau nei dvidešimt metų, Ukrainos Karpatuose įsikūręs Bukavelio kurortas manęs iki šiol nedomino, tiesiog nebuvo poreikio domėtis „egzotika“, kol Alpės dar nebuvo „užkariautos“. Rašant apie pastarąjį slidinėjimą mintyse sugrįžo seni įspūdžiai, prisiminimai ir linksmi nutikimai, susiję su slidinėjimu, – tuo noriu pasidalinti ir su jumis, brangūs „Gimtojo Rokiškio“ skaitytojai.

Pradžia – nuo skolintų slidžių ir madingo kombinezono

Kaip šiandien atsimenu savo slidininko karjeros pradžią. Nusipirkau turguje tais laikais madingą kombinezoną, pasiskolinau pusbrolio „antikvarines“ kalnų slides, kurias, ko gero, išmestas, jis buvo atsivežęs iš Vokietijos (vėliau sužinojau, kad prakutę slidinėjimo asai jas vadindavo „karstais“), gavau tinkamus prie „komplekto“ batus ir vieną saulėtą šeštadienio popietę su žmona Audrone bei „asmeniniu treneriu“ Algiu Kuolu nuvažiavome į visiems žinomą Rokiškio „slidinėjimo kurortą“ už ežero. Neperdedu – tais laikais Rokiškio kalnas puikiai veikė be jokių investicijų ir kaip magnetas traukė ir vaikus, ir suaugusiuosius. Paprastomis slidėmis jie raižė į visas puses.

Slidininkai, pamatę tikrą kalnų slidinėjimo įrangą, mus apspito, pagarbiai žiūrėjo, kaip aunamės nematytus batus ir matuojamės keistas slides. Atvažiavome ne pasirodyti, o, padedami išmanančiojo, pabandyti pirmą kartą užlipti ant kalnų slidžių ir išmėginti naują žiemos pramogą, kuria jau kelinti metai „sirgo“ mano vilniečiai draugai. Jie mudu su Audrone prikalbino ir kelionėn į Slovakijos Tatrus, kur išvykti turėjome po kelių dienų. Kadangi Audronei slidinėjimo įrangos niekas neparvežė, o turguje gavome tik ryškiai mėlyną kombinezoną, teko kliautis „asmeniniu treneriu“ Algiu. Šis pasiūlė mano žmonai savo slidinėjimo batus ir slides. Kai Audronė suabejojo, ar 43 dydis jai tiks, Algis liepė mautis dvejas vilnones kojines ir patikino, kad bus „pats tas“. Vargšei Audrutei jėgų teužteko užlipti iki pusės kalno, bet Algis vis drąsino: „Nepanikuokit, ten, kur jūs važiuojat, veikia keltuvai.“ Ir pastatė vargšelę ant savo dvimetrinių slidžių. Tiesiai čiuožti jai sekėsi visai neblogai, tik posūkius darydavo atsisėdusi – abiem rankomis perkeldama slides į kitą pusę.

Plačiau skaitykite šeštadienio „Gimtajame…“

Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus

Rekomenduojami video: