– Sveikiname su medžiotojų diena. Kokie didžiausi šiuolaikinio medžiotojo rūpesčiai?
– Net nežinau nuo ko pradėti. Didžiausias rūpestis – laiku reaguoti į pranešimus apie žvėrių daromą žalą. Taip pat keliuose vykstantys susidūrimai su laukiniais gyvūnais, į kuriuos reikia reaguoti. Neretai žvėris būna gyvas, tai reikia priimti sprendimą, kitu atveju – surinkti jų lavonus nuo kelių. Daugiau tokių ypatingų rūpesčių lyg ir neturim.
…Didžiausias rūpestis – laiku reaguoti į pranešimus apie žvėrių daromą žalą…
Gyvenam šventės nuotaikomis, ruošiamės jai. Klubai pradeda organizuoti medžiokles su varovais, kai kurie švęs savo klubuose, medžioklėje. Lapkričio 8 d. 8 val. ryto Juodupės bažnyčioje vyks tai progai skirtos šv. Mišios, į kurias maloniai kviečiame ne tik medžiotojus, bet ir jų šeimų narius.
– Kiek dabar Rokiškio rajone yra medžiotojų?
– Draugija vienija 18 medžiotojų būrelių – apie 500 narių. Nemažai, kadangi Rokiškio rajonas didelis, vidutinė vieno būrelio teritorija – apie 10 tūkstančių hektarų. Mūsų rajone medžioja ir dar du medžiotojų klubai, nepriklausantys mūsų skyriui: Miškų urėdijos profesionalios medžioklės klubas ir Vilniaus medžiotojų ir žvejų draugijos klubas „Sakalas“.
– Ar dažnai į bendras medžiokles susirenka visi draugijos skyriaus nariai?
– Šventes rengiam, kai vyksta paukščių medžioklės, prasideda ančių medžioklės – į šią medžioklę visus kviečia Jūžintų medžiotojų būrelis. Šeštadienį jau šeštą kartą vyks tradicinė bendra Juodupės ir Žiobiškio medžiotojų būrelių medžioklė. Stengiamės savo šventę pažymėti kas uždaresniame ratelyje, o kas ir su visuomene.
– Jūs esate vienas geriausių Lietuvos elnių kvieslių, dalyvaujate ir Lietuvos, ir tarptautinėse varžybose. Nuo ko prasidėjo šis pomėgis?
– Prasidėjo viskas nuo didelio noro prisivilioti elnią. Tai neeilinė medžioklė, neeilinis medžioklės būdas, neeilinis laikas, kai vyksta elnių ruja. Išmokti elnio baubimo garsą, prisivilioti jį, išprovokuoti stoti į kovą – įdomus dalykas. Šis medžioklės būdas Lietuvoje vis labiau populiarėja. Geriausi Europoje elnių kviesliai yra čekai, vengrai, slovakai, slovėnai, lenkai. Jiems ir kilo mintis išsiaiškinti, kas yra geriausias elnių kvieslys. Jie pirmi pradėjo rengti ir Europos elnių kvieslių čempionatus. Neseniai, spalio 18 d., Raudonės pilyje vyko XXVI Europos elnių kvieslių čempionatas. Dalyvavo 12 Europos šalių. Deja, atvažiavo ne visi, dėl geopolitinių priežasčių nebuvo kviesti stiprūs baltarusių elnių kviesliai.
– Kaip pavyko pasirodyti? Kelintą vietą užėmėt?
– Kadangi varžybos vyko Lietuvoje, tai truputį jautėm spaudimą gerai pasirodyti. Net iš draugų – Lietuvoje privalai būti pirmas. Gal dėl to, o gal teisėjai ne visai suprato balsus, bet šios varžybos buvo vienas prasčiausių mano pasirodymų per visus Europos čempionatus, kiek teko juose dalyvauti.
– Pastaraisiais metais žvėrys vis artėja prie žmonių sodybų, vis dažniau juos išvystame ir mieste. Nuo ko tai priklauso?
– Kad auga žvėrių populiacijos, matom ir mes, medžiotojai, ir paprasti žmonės. Mes stengiamės jas reguliuoti, kas yra limituojama, stengiamės sumedžioti. Dabar limituojami vilkai ir briedžiai. Briedžių populiacija tikrai nėra smarkiai auganti, daugmaž stabili. Nepasakyčiau, kad ypatingai daug turim ir vilkų. Remiantis moksliniais tyrimais nustatinėjamas vilkų šeimų kiekis ir limitai, kiek jų galima sumedžioti.
…Valstybė galėtų skirti dotacijas kai kurių plėšrūnų, ypač lapių, populiacijos reguliavimui. Manyčiau, jų populiacija tikrai labai pagausėjusi, jas dažnai galima pamatyti prie sodybų, gyvenviečių…
O nuo žvėrių artėjimo prie žmonių gyvenamųjų vietų niekur nepabėgsi. Sakykim, stirnos. Jų biotopas – natūralios pievos. O tų natūralių pievų mažėja. Kur jos liko? Aplink sodybas, soduose. Plečiasi ariamoji žemdirbystė, ir tų pievų natūraliai mažėja. Tai stirnos ir traukiasi arčiau sodybų. Be to, stirnoms čia saugiau, nes miške jų tyko nemaža lūšių populiacija. O lūšys žmogaus kaimynystės labiau vengia negu stirnos.
…pasakojama, jog tarpukariu, Smetonos laikais, už lapės kailį galėjai
nusipirkti karvę. Tai buvo tam tikras stimulas sumedžioti lapę…
Valstybė galėtų skirti dotacijas kai kurių plėšrūnų, ypač lapių, populiacijos reguliavimui. Manyčiau, jų populiacija tikrai labai pagausėjusi, jas dažnai galima pamatyti prie sodybų, gyvenviečių. Sulaukiam net skambučių, kad kiemuose lankosi lapės. Bet medžiotojai neturi motyvacijos lapes medžioti. Anksčiau viską diktuodavo kailių rinka, kuri pastaraisiais metais labai susitraukė. Moterys norėjo kailinių. Pasakojama, jog tarpukariu, Smetonos laikais, už lapės kailį galėjai nusipirkti karvę. Tai buvo tam tikras stimulas sumedžioti lapę.
…Bet iš tikrųjų brandžiame pušyne žvėris negali nei pasislėpti, nei maisto susirasti, o štai jaunuolynuose ir maisto pilna, ir jaučiasi saugiau, gali pasislėpti…
Šernų dabar stipriai sumažėję, bet tam turėjo įtakos ne medžiotojai, o afrikinis kiaulių maras. Augančios dabar yra stirnų ir elnių populiacijos. Augimas susijęs su tuo, kad pastaraisiais metais įsivyravo lengvos, praktiškai besniegės žiemos, kurias lengva išgyventi. Žinoma, populiaciją šiek tiek reguliuoja plėšrūnai, bet tokią žiemą lengviau ir nuo vilko pabėgti – idealios sąlygos. Žemdirbiai dabar daugiausia augina grūdines kultūras, tai ir pašarinė bazė didėja. Kartais žmonės dejuoja, kad miškininkams kertant miškus nebus kur žvėreliams dėtis. Bet iš tikrųjų brandžiame pušyne žvėris negali nei pasislėpti, nei maisto susirasti, o štai jaunuolynuose ir maisto pilna, ir jaučiasi saugiau, gali pasislėpti.
– Šiemet daug šnekama apie meškas. Vis dažniau žmonės su jomis susiduria. Ar turėtų žmonės baimintis eiti į miškus?
– Meška toks gyvūnas, nuo kurio nei pabėgsi, nei medyje pasislėpsi. Bet jos retai būna agresyvios. Nebent žvėris sužeistas, ligotas arba jaučia pavojų sau. Bijoti meškų nereikėtų, bet jas sutikus nereikėtų ir elgtis agresyviai, gąsdinti. Geriausia tyliai pabandyti pasitraukti į šalį. Ten, kur gyvena didesnės miškų populiacijos, žmonės nešiojasi dujų balionėlius. O meškų daugėja visur – ir Estijoje, ir Latvijoje. Atklysta jos ir į Lietuvą, nes kiekvienas gyvūnas turi savo teritoriją, o pas kaimynus meškoms pradeda trūkti vietos.
– Patiems Rokiškio medžiotojams teko susidurti su meškomis akis į akį?
– Teko. Jos nufilmuotos ir kameromis, ir pėdų randa. Aš asmeniškai nemačiau, bet pasakojo, kad buvo ir aviliai išvartyti. Prieš keletą dienų medžiotojų kameros užfiksavo mešką Zarasų rajone. Meškos pas mus jau nebėra stebuklas. Manau, jų skaičius tik didės.
– Ačiū už pokalbį. Linksmos šventės.
