– Buvęs bankininkas, mokytojas, Seimo narių padėjėjas, vicemeras. Dabar Seimo narys. Dar neturi ir penkiasdešimties, o jau šitiek patirties. Kas padarė didžiausią įtaką – koks darbas, kokie žmonės? Iš ko mokeisi, mokaisi?
– Kur dirbau, kiekviena darbo patirtis mane formavo kaip žmogų. O paminėti norėčiau kelis. Pirmiausia pirmąjį darbą pas Raimondą Sirgėdą „Šiaurės meškoj“, kur buvau vadybininkas ir pardavinėdavom kompiuterius. Dar ir dabar kartais paskambinu pirmajam savo darbdaviui, pasišnekam apie gyvenimą, politiką, verslą. Kai laimėjau, jis kažkur feisbuke rašė – „užaugo vaikis“. Vertinga patirtis buvo DnB banke – rimta skandinaviško tipo darbovietė mane formavo kaip žmogų. Jie labai daug investavo, siųsdavo į kursus. Ir politikoj paskui pritaikiau tą patirtį. Uždaro būdavo dviem savaitėms viešbutyje, filmuoja kaip kalbi, parodo, kur ne taip reagavai, mosikavaisi rankomis – parodydavo tavo klaidas. Toks koučingas būdavo.
Mokyklos – tai darbas su jaunimu ir vaikais. Kaip sakau, ten visad būni jaunas. Specifinė įstaiga – Rokiškio baseinas. Mums teko kurti Rokiškio baseiną su komanda nuo nulio.
O jei jau kalbu apie žmones, kurie prisidėjo padarant iš manęs politiką, paminėsiu Vytautą Saulį, a. a. Laimą Keraitienę, Vytautą Vilį, Rimantą Velykį, Kęstutį Zakšauską. Aukštesniu lygiu – su į premjerus siūlomu Gintautu Palucku mes dešimt metų pažįstami. Jis prie mano karjeros prisidėjo. Dar Rasa Budbergytė…
– Buvai ketvirtadienį socdemų partijos prezidiumo posėdyje, kur Vilija Blinkevičiūtė pareiškė, kad nebus premjerė, ir pasiūlė vietoj savęs dėl piktnaudžiavimo tarnyba teistą politiką Gintautą Palucką. Koks būtų Tavo komentaras?
– Nuotaikos slogios, lūkesčiai buvo kiti. V. Blinkevičiūtės pasakymas liūdina, bet yra, kaip yra. O G. Palucką aš vertinu neblogai. Jis išsilavinęs, protingas ir, manau, jog į premjerus tinka. Kolegos ne tiek priešinasi jo kandidatūrai, bet… ne to tikėjosi. O pirmininkės toks elgesys tikrai liūdina. Buvau nusiteikęs, kad ji bus premjerė. O teistumas? Sakyčiau, nepatyrimo klaida. Būdamas dvidešimt penkerių jis buvo „įmestas“ į atsakingas pareigas ir kažkur nesužiūrėjo.
– Pabandykim nutolt nuo socdemų reikalų. Papasakok, koks pats buvai vaikas. Ar tėvai turėjo su tavimi rūpesčių, ar buvai gerietis? Ką rašydavai tuomet, kai mokytoja užduodavo temą – kuo noriu būti užaugęs? Politikos ir koučingų tada mintyse dar nebuvo.
– Gimiau ir augau Juodupėje. Ten lankiau darželį, o vėliau ir Juodupės mokyklą. Nebuvau tas vaikas, kuris kelia problemų. Mokiausi neblogai, pažymių vidurkis sukosi apie 9. Esu realas. Taip pat patiko istorija ir geografija. Kaip mano mama sako, nebuvo man „paauglio laikotarpio“. Nuo pirmos klasės svajojau būti matematikos mokytoju. Labai sekėsi matematika, algebra, tikslieji mokslai, bet dvyliktoj klasėj pakliuvo po ranka žurnalas „Kur stoti“. Pamačiau informatiką ir planai pasikeitė. O svajonė būti mokytoju vis tiek beveik išsipildė. Dirbau mokykloje, dėsčiau informatiką. Bet, ko gero, negrįžčiau, nes dabar švietime chaosas. Man Seime ir reikės jį semti. Į politiką pasukau pabaigęs mokslus Kauno technologijos universitete – informatiką, M. Romerio universitete baigiau savivaldos institucijų administravimą. Pagal abi profesijas dirbau ilgai, mokytoju – penkiolika metų. O politika gyvenime atsirado, nes norėjau būti užimtas. Tačiau viskas nusirutuliojo iki rimtos karjeros.
Daugiau „Gimtajame…“
sėkmės tikėkime ,kad seime “netupės” ir nebus tik “rankų kilnotojas iš Rokiškio”