Nijolė KNEČIŪNAITĖ ČIRŪNIENĖ
Režisierė, Bajorų kultūros centro meno vadovė
Norėdama išskirti vieną šių metų įvykį, verčiu darbo knyga. Ir staiga prisimenu visą puokštę emocijų!.. Birželio mėnesį su profsąjunga buvome Juodkalnijoje. Užsisakėme kelionę senuoju serpantinu. Neplanuotai sustojome beveik pačiame aukščiausiame taške: susitiko du „principingi“ vairuotojai. Jie kalbėjosi, rūkė, keikėsi – aiškinosi daugiau nei dvi valandas. Mašinų daugėjo iš abiejų pusių. Mes sėdėjome, bijodami net pažvelgti pro langą žemyn, sukandę dantis laukėme, kuo visa tai baigsis. Autobuse net tualetas neveikė. Trečias vyras padėjo išspręsti problemą: jis reguliavo, kuri transporto priemonė ir kiek gali trauktis. Po truputėlį prasilenkėme, palikome priverstinio sustojimo vietą.
Prisiminusi vėl išgyvenau tą nerimastingą įspūdį: tegu visada nugali racionalus protas!
