Be keturis kartus tekusių akių operacijų ir tuomet, kai buvo 94-erių, atliktos kojos operacijos, Janina Sakalauskienė daugiau neturi didelių sveikatos problemų. Jos dukra Dalia sako, duok dieve, tokie seni žmonės – neįkyri, nepikta, neburbanti, bendraujanti, viską suprantanti: „Štai prieš gimtadienį prašė įkraut telefoną.“ Asmeninio archyvo nuotr.

Iki šimto metų labai mėgo skaityti

J. Sakalauskienė gyvena Rokiškio mikrorajone kartu su dukra Dalia Viplentiene. „Iki šimto metų mama labai mėgdavo skaityt, rytais laukdavo laikraščio“, – sako dukra. Tačiau šiandien skaitymą pakeitė ištisą parą namuose girdimas radijas, prie kurio dukra pripratusi. Dar mama klausosi bibliotekos įrašytų audioknygų. Jos dažniausiai apie tremtį, nes J. Sakalauskienė – politinė tremtinė, daugiau nei septynerius metus praleidusi lageriuose, gyvenime mačiusi kelias okupacijas, šilto ir šalto.

Duok Dieve, tokie seni žmonės 

Anot D. Viplentienės, jau keleri metai mama labai prastai mato, turi dukros pasiklausti, ar lauke saulė. Be keturis kartus tekusių akių operacijų ir tuomet, kai buvo 94-erių, kojos operacijos, daugiau nėra didelių sveikatos problemų. Dukra sako, jog, duok dieve, tokie seni žmonės – neįkyri, nepikta, neburbanti, bendraujanti, viską suprantanti. „Štai prieš gimtadienį prašė įkraut telefoną“, – šypsosi D. Viplentienė.  

Ji labai džiaugiasi iš medikų bei socialinės sistemos gaunama pagalba. „Mes viską turim: ir kėdę, ir vaikštynę, ir priežiūrą – kas sugalvojo tokią pagalbą, tai tikrai ačiū“, – kalbėjo moteris, dėkodama ir šeimos gydytojai Ingai Jasiūnienei, ir medikams, kurie ateina daryti Janinai masažų, „spaudimus sumatuoja“, kraują paima. 

Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus

Rekomenduojami video: