Mūsų rajono valdžia dviračio neišras, bet pedalus galėtų atnaujint

Kai išskleidi sparnus kaip reklamoje su „RedBull“ – tau iš karto juos apkerpa

Birutė Dapkienė

Tautodailininkų sąjungos Rokiškio skyriaus pirmininkė, tautodailininkė, tapytoja, ūkininkė, įvairių turizmo veiklų ir edukacijų Dapkų ūkyje iniciatorė

Kažko labai išskirtinio Rokiškio kraštas neturi. Urbanistikos paminklas. Lietuvos užkampis. Kur yra keletas ežeriukų, parkelių, dvarų, kurių dauguma miršta be teisės prisikelti. Kas dar nesugriuvę, įmanoma prikelti – vietiniams, poilsiautojams, rekreacijai, atstatymui ir pan. Neturime slidinėjimo trasos nei kitų pramogų, įdomių Lietuvos lankytojui.

Kas  išskirtinio?

Aleksandravėlės kalnuotos vietovės. Dar turime ledo ritulio aikštę, baseiną, geležinkelį. Turime dvarų, Nepriklausomybės aikštę, nuostabaus grožio 24 bažnyčias. Bet kiti miestai irgi turi. Ir Anykščiai turi, ir Utena… Tai nėra prioritetas. Ypatingo traukos centro turistui neturime. Žinoma, man Rokiškio kraštas patriotiškai išskirtinis. Čia gimiau, užaugau, gyvenu. Rokiškis man kaip mama. Nėra nieko išskirtinio, bet myliu ją, noriu būti su ja.

Bet tam, kad už tvoros eilė stovėtų, reikia plėstis, reikia didžiulių investicijų. Krašto turizmui skatinti reikia pritraukti Europos Sąjungos lėšų, nes tai – didžiulės lėšos. Rajonas tiek neturi ir neturės. Turizmo sektoriui reikia didžiulių investicijų ir tiems turimiems ežeriukams, ir miškeliams, ir dvareliams. Mūsų turizmo centras daug daro ieškodamas ir pristatydamas savojo krašto perliukus. Pagarba.

Anykščiai turi išskirtinį reljefą, parkus, Šventąją upę. Sėkmingai tai išnaudoja. Utena reljefiniu požiūriu – nykuma. Privalumas – regiono centras. Labiau išvystyta pramonė. Kupiškis turi užtvanką. Zarasai – ežerus.

Palyginti su Molėtais, Trakais, kur galima turizmui potencialiai išnaudoti reljefą, miškus, ežerus, mūsų kraštas mažiau nei vidutinybė. Nuo didmiesčio – 170 km. Toli. Ar daug čia kuriasi sodybų, vasarnamių? Trakai, Molėtai – kainos. Kur indikuojasi žmonės? Keliasi į didmiesčius. Kas pasilieka? Miršta kaimai, trobos nyksta. Čia gyveno žmogus, likusi jo dvasia, o toliau?.. Nugriauta sodyba ir suartas laukas.

Atviras klausimas – kaip sulaikyti jaunimą?

Kur jaunimas? Koks pasiūlymas jiems keltis į mūsų kraštą, į miestą? Į Chruščiovo laikais statytus namelius, kuriems reikalinga renovacija? Jaunam žmogui iš ko? Koks rajone jaunų žmonių užimtumas? Yra „Rokiškio sūris“. Gamyba, realizacija. Atrodo, imk ir augink karvutę – pieną į „Rokiškio sūrį“, ir visi sotūs, laimingi. Deja, norint pienininkystės sektoriuje sužibėti, reikia suktis su 1000 karvių.

Grūdininkystė? Tai irgi ,,kelnėms prilaikyti“. Žemės našumo balai mūsų rajone prasti. Žemdirbystei netinkamas reljefas. Jei neklystu, našumas yra 36 balų vidurkis. 50–60 balų derlingumas lieka už mūsų rajono ribos.

Galvijininkystė? Ganyklų plotai tinkami, jei dar lieka „neužrapsintų“… Juk reikalavimai – kad karvė „nebezdėtų“. Metano dujų negamintų. Supirkimo kainos – monopolis. Visa tai stabdo, nėra progreso.

Kaimuose – dažniausiai tėvų ūkininkavimo tradicijas perimantys jaunieji ūkininkai – kruvinu prakaitu dirba, kibę į žemės ūkio veiklą. Dirba praktiškai iš idėjos. O gavus paramą, bemiegės naktys ne dėl neišdygusio grūdo, o dėl to, kad parašiuko gal kur nepadėjai. Kaip sulaikyti tą jaunimą, kuris dar turi racijos čia būti? Atviras klausimas visiems.

Ką pasiknaisioję istorijoje galime prikelti mes? Kokiu amatu galima išgarsinti kraštą?

Juodupės audimo fabrikas? Investavus galima sužibėti net pasaulinėje rinkoje. Deja, siūlai brangūs, mažas našumas, nes vos ne rankinis darbas. Tam reikalingos milijoninės investicijos, profesionalumas. Jau dabar pasaulis modernizuojasi. Net kavinėse vietoj padavėjų robotai dirba.

Linai, linų pramonė, audimas. Tautodailininkas Romualdas Kaminskas mikroskopiniu dydžiu gaivina tradiciją renginiu ,,Lino mūka“. Investavus 100 000 Eur būtų galima  sukurti ne tik europinės reikšmės tradicinį renginį, bet ir skatinamąją veiklą turėti.

Puodininkystė mūsų krašte nyksta – išvyko Igoris Kovaleskis, o amatų centre viena Augenija viso krašto neapmokys. Vytelių pynėja, taip pat Augenija Ruželienė, – vienintelė, kuri ir augina, ir apdoroja, ir pina.

Rokiškis – drožėjų sostinė. Ačiū Krašto muziejaus kolektyvui, kad galime didžiuotis respublikinėmis konkursinėmis parodomis Liongino Šepkos premijai laimėti, plenerais. Turistui su pasididžiavimu parodyti tapytų langinių alėją.

Garsėjame profesionaliųjų teatrų festivaliais „Vaidiname žemdirbiams“, tarptautiniais vargonininkų ir mėgėjų teatrų festivaliais.

Aleksandravėlė – įspūdinga kalvota vietovė. Galima įsteigti didžiulį žirgų žemaitukų veislyną, žirgyną. Tai viena iš krypčių. Bet tam turi būti pasišventimas, specialistai ir milijoninės investicijos. Padaryti UCH – be galo daug kainuos. Slidinėjimo trasos Aleksandravėlėje – irgi puikus sprendimas. Kalvas paaukštinus dar 50 metrų, būtų puikios trasos. Bet vėl – ilgalaikės investicijos ir dar mūsų klimato sąlygos.

Tautodailė? Jos yra visoje Lietuvoje. Kiekvienas regionas turi savitą bruožą. Keramika, kalvystė, vėlimas, medžio drožyba, sodų rišimai, juostų pynimai, karpiniai, audimas ir kt. Išskirtinio amato neturime.

Nežinau, kokie dar lobiai gali būti Rokiškio žemėje.

Ir liekam vėl ten, kur esam. Išeis senieji mūsų amatininkai, o atėję nauji kurs naujas tradicijas su žiupsneliu senųjų. Nevertinam, kol gyvi. Gaunam padėkos raštelį ir rankos paspaudimą. Kad ir šiuo pandeminiu laikotarpiu – kas gauna prastovas, subsidijas, o tautodailininkas net niekur neminimas. Paklauskit žymios mūsų krašto tautodailininkės ir aktyvios edukatorės Alės Gegelevičienės, kiek šimtų edukacijų per visą savo veiklos amžių surengė vaikams, mokykloms, miesto svečiams, politikams? Ir kur paslėpė iš to uždirbtus milijonus? Nežinot? Aš žinau. Ji gavo milijonus „ačiū“ ir juos išdalijo mums. Ar visi tai suprantam? Ne. Tai didžiulis pasiaukojimas, atsidavimas savo darbui, kraštui.

Kaip paskatinti jaunimą sekti Alytės pėdomis? Būkime pirmieji. Įkurkime audimo, verpimo, drožybos ir kt. namus. Glaudžiam bendradarbiavimui apjunkime mokyklas. Lai darbų pamokos vyksta tuose namuose, kur su vaikais dirbs amatininkai. Bet kas finansuos tuos amatininkus?

Mes, tautodailininkai, didžiuojamės, kad meras, apžvelgęs visą krašto veiklų panoramą, Salų dvarui įveiklinti pasirinko mūsų Tautodailininkų asociaciją kartu su Rokiškio turizmo ir tradicinių amatų informacijos ir koordinavimo centru. Manau, kad tai lėmė Rokiškio tautodailės galerijos sėkmė. Įkurta iš nieko. Vien tik tikėjimu, darbu, atsidavimu. Kūrėme veiklą negaudami jokios finansinės naudos. Ar daug tokių yra mūsų rajone? Yra. Jeigu gyvensim ne kaip Brežnevo laikais – papletėt ir kavutės išgert, sukursime keletą gražių, patrauklių savo kraštui dalykų. 

Jei norite, kad rajone būtų judesys – suteikite sparnus

Kai išskleidi sparnus kaip reklamoje su „RedBull“, tau juos apkerpa. Nuoma iš savivaldybės, kultūros paveldo pastatų yra tik 5 metams su galimybe pratęsti dar 5 metams. Tai netoliaregiški sprendimai – tas pats, kaip pagimdyti kūdikį ir po 10 metų atiduoti vaikų namams. Kas sukūrė tokias taisykles? Čia verslo pakorimas anksčiau laiko. Norint pakeisti turizmo projektų mechanizmą, reikia ilginti nuomos periodus. Galvokit. Keiskit savo studijas, įstatus, nuostatus. Viskas jūsų valioje. Ieškoti būdų, kaip juos apeiti – ne mūsų kompetencija. Jei norite, kad rajone būtų judesys, ir viešai  pripažįstate, kad mes tai galime, – suteikite sparnus.

Aš tikiu, kad aš galiu. Turiu idėjų, turiu bendraminčių ir pagaliau išprotėjusiai noriu, matau viziją. Manęs nestabdo niekas – nei baimė, nei vyras, nei komanda. Tikiu tuo, ką darau. Ir jei mūsų rajono vadovybė atkreips dėmesį į kiekvieną smulkmeną, rajone galėsime plėtoti puikų turizmo sektorių. Mūsų valdžia dviračio neišras, bet pedalus gali atnaujint. Mes neturim derlingos žemės, neturim puikių parkų, gyvate besiraitančių upių, bet turime didžiulį turtą – žmones. Pauliaus Širvio apdainuoti beržai, Liongino Šepkos prakalbintas medis, kur dar kiti rašytojai, aktorės, primadonos, prezidentai, premjerai… Turime potencialą išnaudoti, išgarsinti savo kraštą – tik neapkirpkite mums sparnų.

Projektą iš dalies remia: