XIX a. pirmąją pusę siekiančios Rokiškio muzikinio gyvenimo šaknys, grafų Tyzenhauzų dosniai „laistytos”, to meto inteligentų skrupulingai puoselėtos, nenyksta nei istorinių kataklizmų kupiname XX a., nei įvairių informacinių iššūkių turtingame XXI a. Laikui bėgant kinta tik vieta, pedagogų kolektyvas ir priemonės, tačiau bendras vardiklis – muzika – išlieka.
Atkurta 1958-aisiais
1904-aisiais, mirus plačių muzikinių užmojų Rokiškyje turėjusiam Rudolfui Lymanui, po metų uždaroma ir jo įkurta muzikos mokykla. Kiek daugiau nei po penkiasdešimtmečio, 1958-aisiais, praslinkus karui ir gyvenimui stojus į savo vėžias, Rokiškio muzikos mokykla atkuriama.
Medžiagoje, rinktoje V. Vajegos ir saugomoje Rokiškio krašto muziejaus archyvuose, užsimenama, jog ši nuo anksčiau veikusios skiriasi profiliu ir paskirtimi: „Jei senoji mokykla ruošė vargonininkus ir bažnytinio orkestro muzikantus bei choristus, tai tarybinė tokių griežtai apibrėžtų tikslų lyg ir neturi: ji moko groti populiariais muzikos instrumentais, kelia priaugančiosios kartos muzikinę kultūrą. Jeigu senoji muzikos mokykla buvo beveik išimtinai skirta tik bažnyčiai ir dvarininkams, tai dabartinė – saviveiklai, masėms, pasiruošti į aukštesnes muzikines mokyklas.”
Muzikos garsai Tyzenhauzų ąžuolų paunksmėje
Palaiminus tuometei valdžiai, Rokiškio muzikos mokykla įkuriama 1906 m. dvaro paunksmėje, grafų pastatytame mediniame pastate. „Toli nuo miesto triukšmo pasislėpęs seno parko tylumoje, šis namas, atrodo, ir buvo skirtas muzikai…” – pastebi V. Vajega.
Pirmuoju direktoriumi paskiriamas mokytojas A. Gradeckas. Pirmuosius trejus metus mokykla glaudžiasi penkiuose kambariuose ir tik vėliau jai atitenka visas pastatas. 1968 m. rugsėjo 5 d. atidaroma koncertų salė. Sparčiai daugėja ir muzikinio inventoriaus: 1958-aisiais turėjusi 2 senus pianinus, dabar mokykla jau gali pasigirti fortepijonu, 2 rojaliais, 25 pianinais, 16 kanklių, 4 violončelėmis, 5 trimitais, 2 fleitomis, 28 akordeonais. Įsigytas pučiamųjų orkestro mažasis komplektas. Kone kasmet plečiasi ir pedagogų kolektyvas: 1958-aisiais atidarytoje mokykloje darbuotasi vos trise (A. Zalenkauskas, V. Apanasionok ir I. Meškauskienė), o po poros metų savo žiniomis su ugdomais talentais jau dalytasi devyniese. 1964-1965 m. į mokytojų kolektyvą įsilieja smuikininkė N. Leimontaitė. 1965-1966 m. išvykusią mokytoją I. Bagdanavičiūtę keičia V. Guliekas ir N. Vaičikonytė. Po metų atvyksta J. Pipinis ir V. Zacharkaitė. Vėliau prisijungia K. Šernaitė, N. Cypliakus, S. Kastautas, R. Gogytė, R. Chodanogova, R. Četkauskaitė, O. Kornijenko ir kiti.
Kasmet vis daugiau dėmesio skiriama mokomojo-auklėjamojo darbo kokybei, ieškoma nepažangumo priežasčių, rūpinamasi sudaryti gerai apgalvotas ir individualizuotas mokymo programas, daug koncertuojama. Mokykloje mokoma fortepijono, pučiamųjų (fleitos, klarneto, saksofono, triūbos, trombono, tūbos), styginių (smuiko, violončelės), liaudies instrumentų (akordeono, kanklių), chorinio dainavimo specialybių.
Rokiškio krašto muziejaus archyvuose saugomoje medžiagoje užsimenama, jog šiuo laikotarpiu gausiausiai lankomos chorinio dainavimo bei fortepijono disciplinos. Mokyklos auklėtiniai aktyviai dalyvauja įvairiuose konkursuose, dainų šventėse, kituose renginiuose.
Vadovų kaita
Nuo 1958-ųjų keičiasi šeši Rokiškio muzikos mokyklos direktoriai. Trejus metus vadovaujant pirmajam, A. Gradeckui, net keturis kartus remontuojamas ir iš pagrindų mokyklos veiklai pritaikomas Tyzenhauzų alėjoje besiglaudžiantis medinis pastatas.
Trylika metų direktoriavusio V. Četkausko nuopelnas – jauki koncertų salė, kurioje aktyviai koncertuoja žymūs muzikantai, repetuoja akordeonų orkestras, vyksta įvairūs konkursai ir minėjimai.
- Četkausko įpėdinė – Aldona Krikštaponienė. Pareigas ji eina trejus metus.
Direktoriaus Zigmo Ūkso ketverių metų veikla pasižymi jo vadovaujamo vyrų ansamblio koncertais.
Dvylika metų trukęs Stasio Davydo direktoriavimas siejamas su veržlia mokyklos plėtra: 1985-aisiais atidarytas Dailės skyrius, 1989-aisiais – Choreografijos, 1993-iaisiais – Dailės skyrius sujungiamas su Moksleivių kūrybos ir darbo centru, o Choreografijos skyrius tampa savarankiška mokykla.
1989-1991 m. prie Rokiškio muzikos mokyklos įkuriami Juodupės, Pandėlio, Obelių ir Kamajų filialai, kurie, sujungti su vietos kultūros namais, tampa atskirais meninio lavinimo centrais su smuiko, akordeono, pučiamųjų, dainavimo, kanklių, birbynės, teatrinės raiškos, dailės ir šokių dalykais.
Nuo 1995 m. iki šiol mokyklai vadovauja Albertas Mikulėnas.
Laikui nepavaldus muzikinio gyvenimo leitmotyvas
Savotiškai naujas Rokiškio muzikos mokyklos gyvavimo etapas prasideda 2002-aisiais, kai mokykla iš Tyzenhauzų alėjos prieglobsčio persikelia į dabartines savo patalpas Kauno gatvėje.
„Tačiau vadinamasis naujas etapas – tik sąlyginis dalykas, nes iš tiesų nuo XIX a. mūsų rajone sklindančios muzikinės šviesos leitmotyvas išlieka tas pats – ugdyti jautresnį, geresnį ir dvasingesnį žmogų, per muziką jam įskiepyti didesnį pasitikėjimą savimi”, – sako dabartinis Rokiškio muzikos mokyklos vadovas A. Mikulėnas. Anot jo, šimtmečiams nepavaldžią muzikinio gyvenimo Rokiškyje tąsą simbolizuoja ir 2011-aisiais šiai įstaigai suteiktas garbingas Rudolfo Lymano vardas.
Muzikine patirtimi dalijasi trys dešimtys pedagogų
Skirtingai nei tada, 1958-aisiais, kai darbą su vaikais pradėjo vos trys muzikos pedagogai, šiandien jų būrys jau viršija tris dešimtis. Meilę muzikai ir gebėjimą per ją atrasti save Rokiškio jaunajai kartai skiepija Aleksiejus Armutis, Aušra Baltrūnienė, Vita Banėnienė, Deimantė Baranauskienė, Dalia Bartininkienė, Laima Bieliūnienė, Violeta Bružienė, Nijolė Butkevičienė, Eugenijus Gudonis, Laima Kanopienė, Reda Kazlauskienė, Zita Kielienė, Audronė Kralikienė, Nijolė Mateikienė, Albertas Mikulėnas, Domas Motuzas, Laima Plepienė, Karolis Pratkus, Emilija Repšienė, Oksana Sadauskienė, Alvydė Savičienė, Eglė Stašienė, Rasa Šakalienė, Regina Umbražiūnienė, Vilija Urbonienė, Asta Vagonienė, Asta Vajegienė, Ligita Žiaugrienė, Kristiana Kemundrytė, Audronė Paliukienė ir Rasa Pletaitė-Junokienė.
Kai kurie pedagogai dirba jau daugiau kaip keturis dešimtmečius: akordeono mokytoja N. Butkevičienė – 46-erius, kanklių mokytoja E. Repšienė – 45-erius, violončelės mokytoja R. Umbražiūnienė – 40 m.
Apie būtinybę atspindėti laikotarpį
Pasak R. Lymano muzikos mokyklos direktoriaus pavaduotojos N. Mateikienės, nuo mokyklos atkūrimo 1958-aisiais iki dabar muzikų kalvę iš viso baigė 39 moksleivių laidos, t. y. 1 tūkst. 460 mokinių. Iš septynių mokyklos skyrių (pučiamųjų, styginių, liaudies, teorinio, fortepijono, estradinės muzikos ir dainavimo) artėjant rugsėjo 1-ajai trokštamiausi būna fortepijono ir styginių instrumentų. Kiekvienais metais įstaigą baigia vidutiniškai 30-40 absolventų, šiemet – 39.
„Muzikavimo kultūra, Rokiškyje įleidusi gilias istorines šaknis, kiekvieną dešimtmetį įgauna vis kitokį atspalvį. Atsižvelgdama į laikotarpių bei žmogaus estetinio muzikos pajautimo kaitą, jo norus, gebėjimus ir net madą, muzikos mokykla privalo pulsuoti, gyventi ir siūlyti tokį ugdymą, kuris būtų artimas šiandienos žmogui. Anksčiau didžiausias dėmesys buvo skiriamas solistų ir pavienių atlikėjų ugdymui, o dabar skatinama dirbti ansambliuose, kad galimybę atsiskleisti turėtų kiekvienas. Darbas grupėse pasitarnauja ir jaunų žmonių socialinių įgūdžių plėtotei, moko juos komunikuoti, pateikti save”, – sako N. Mateikienė. Anot jos, reaguojant į laikotarpio realijas, nuspręsta įkurti Estradinės muzikos skyrių.
Muzikinio gyvenimo tąsą užtikrina „grynuoliai”
Beveik prieš porą šimtmečių Rokiškio dvarininkų įskelta muzikinės šviesos kibirkštis iki šiol negęsta dėl ją kurstančių talentų. Praėjusiame amžiuje Rokiškyje pirmąsias muzikines žinias gavo, suprasti muziką išmoko ir ją pamilo tokie žmonės kaip kompozitorius Juozas Gruodis, pirmųjų lietuviškų operų ir operečių autorius Mikas Petrauskas, kompozitorius ir operos dirigentas Juozas Tallat-Kelpša, operos solistas Juozas Katelė, muzikos dėstytojas Juozas Gaubas ir daugybė kitų. Šiandien R. Lymano muzikos mokyklos vardą garsina jos išugdyti „grynuoliai”: broliai Algirdas ir Kęstutis Biveiniai, Linas Adamonis, Vidas Klišys, seserys Justina ir Simona Zajančauskaitės, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistė Judita Butkytė-Komovienė, Klaipėdoje muzikos pedagogo darbą dirbančios Irma Rabašauskaitė ir Edita Ambrozaitė bei kiti.
Savotišku tramplinu, padedančiu muzikos mokyklos auklėtiniams atskleisti savo gebėjimus ir talentus, tampa įvairūs respublikiniai ir tarptautiniai konkursai bei festivaliai, pvz., „Groju dievišką pjesę”, „Muzikuokime drauge”, „Pavasario garsai”, „Dūdų fiesta”, Vargonų muzikos festivalis, televizijos konkursas „Dainų dainelė” ir t. t. Tradiciškai muzikaliai minimi R. Lymano jubiliejai, rengiami moksleivių rečitaliai, o kad muzika atliktų pagrindinį savo vaidmenį, t. y. džiugintų sielą ir padėtų augti, – organizuojami muzikiniai vakarai Rokiškio įstaigų ir įmonių kolektyvams, bendradarbiaujama su šalies bei užsienio valstybių ugdymo įstaigomis.
