Dvi Lietuvos

Liepos 6-oji – Valstybės diena. Galime didžiuotis, kad jau daug šimtmečių turime savo valstybę, turėjome net savo karalių. Vis dėlto valstybė – pirmiausia žmonės. Nebus žmonių, nereikės ir karalių, nes nebus ko valdyti.

Labai norėjosi artėjant šiai dienai kažko tikro, gero ir nuoširdaus parašyti. Žmonės nori pozityvo, gerų naujienų, tačiau kaskart vis sunkiau jų surasti ir vis dažniau pagaunu save galvojant, kiek dar galima toleruoti mūsų valdžios, jos sukurtos sistemos pasityčiojimą iš paprasto žmogaus.

Kasmet Liepos 6-ąją himno giedojimas tampa panašesnis į nevilties šauksmą, į gedulingą giesmę.

Kaskart vis dažniau girdime kalbų, kad žmonės iš Lietuvos bėga ne dėl mažo atlyginimo, bet dėl požiūrio į žmogų. Ir tikrai. Dainos žodžiai „mažas esi ir pakeisti nieko negali…“ labiausiai tinka šiandieninei situacijai.

Rašau faktus, kurie patys kalba už save. Jeigu netikite – išbandykite.

Pavėlavote ar neturėjote pinigų sumokėti už telefoną, elektrą, šildymą ar kitą kokią paslaugą. Gaunate pranešimą, kad esate perduotas skolų išieškojimo bendrovei, o toji nedelsiant atsiunčia jums raštą, kuriame prie skolos dar priskaičiuotas ir administravimo mokestis. Kad būtų įtikinamiau, nurodyta ir kokiu Civilinio kodekso straipsniu remiasi. O iš tikrųjų skolų išieškojimo įmonių patirtos išlaidos vykdant tiesioginę kasdieninę savo veiklą nėra priskiriamos prie skolos išieškojimo administravimo išlaidų ir negali būti išieškomos iš skolininkų. Tačiau vien toks atsakymas skolų išieškojimo gigantų neišgąsdina, jie agresyviai ir toliau atakuoja. Tik kai pateikiamas labai griežtas raštas su prašymu motyvuoti, nurodomi konkretūs teismų sprendimai, sulaukiama nekalto atsakymo: „Atsiprašome už nesklandumus, netyčia suklydome – sistema kažką supainiojo…“ O ta sistema jiems puikiai uždirba neteisėtus pinigus. Ne kiekvienas turi žinių, kantrybės ir ryžto prasidėti – galvos skausmas garantuotas. Visi žino, tai vyksta kiekvieną dieną, o priežiūros institucijos tyli…

Kitas faktas. Automobilių draudimas. Jeigu draudžiate automobilį draudėjai įspėja, kad pigesnis draudimas galioja tik Lietuvoje, žalios kortelės už jį nebus. Nori žalios kortos – primokėk. O to negali būti, nes yra neskundžiama Lietuvos aukščiausiojo teismo nutartis, kuri labai aiškiai sako, kad negali būti jokių skirtingų mokėjimų ir mūsų draudimas galioja visoje ES – draudikas yra įpareigojamas suteikti draudimo apsaugą be išlygų. Realybėje – viskas kitaip. Visi tai žino, eilinė draudėja tik nekaltai mikčioja, o priežiūros institucijos tyli…

Dar faktelis iš gyvenimo. Nesenai dviem dienoms buvo sutrikęs vieno didelio banko internetinių pervedimų „užskaitymas“. Ne vienas paprastas žmogus ar įmonė patyrė nuostolių, buvo net tokių, kurie prarado sandorius, teko mokėti delspinigius. „Sodra“ ir Mokesčių inspekcija tokių nesklandumų nepripažįsta – nėra įmokos, inkasinis nuskaičiavimas iš sąskaitos garantuotas. Banko atstovė maloniai tik atsiprašinėjo ir sakė, kad trukdžiai šalinami. Ir taip dvi dienas. Žinoma, pretenziją galima pateikti bankui, tačiau reikia įrodymų ir dokumentų, o juos pateikus labai maža galimybė, kad nuostoliai bus atlyginti. Visi tai žino, o priežiūros institucijos tyli…

Kita situacija. Socialiniame tinkle jus išvadino sukčiumi, be leidimo neigiamu kontekstu įdėjo jūsų nuotrauką, sukūrė įvairias paskyras, kad šmeižtas pasklistų kuo plačiau. Jūs kreipėtės į teisėsaugos instituciją dėl šmeižto, nurodėte įtariamąjį. Jus pripažino nukentėjusiuoju ir bylą… nutraukė. Pasirodo, tai yra tik nuomonė. Tikriausiai viskas baigtųsi kitaip, jeigu priklausytum kokioms nors mažumoms, tuomet socialiniame tinkle užtektų vieno žodžio, kad pultų tavęs ginti įvairūs judėjimai, o į to rašytojo namus sulėktų gausios teisėsaugos pajėgos ir viduryje nakties kratą padarytų. Šmeižto byla garantuota ir jokių savų nuomonių negali būti! O dabar kam tyrėjams, prokurorams vargintis dėl eilinio žmogelio skundo? Neduok Dieve, suformuos teismai kitokią praktiką, paskui dėl kiekvieno tokio atvejo teks dirbti. Visi tai žino, o priežiūros institucijos tyli…

Pamatėte, kad pats nesugebėsite apsiginti, kreipėtės į advokatus. Už konsultacijos valandą sumokėsite kelis šimtus eurų. Provincijoje dirbančių advokatų valandinis įkainis mažesnis, bet sostinės ar kitų didmiesčių teisininkai nesismulkina. O kas toliau? Laimėsi ar nelaimėsi bylą, advokatui teks sumokėti. Bylą pralaimi klientas, bet ne gynėjas. O koks motyvas stengtis, jeigu pinigai patys lenda į kišenę, o garsus vardas klientų trūkumu skųstis neleidžia? Jam esi tik eilinis klientas, mažas bankomatas. Visi tai žino, bet tyli…

Prieštarausite, kad tikrai ne visi tyli. Aišku, kad ne. Yra ir kas šaukia. Štai prieš sutrumpinant alkoholio parduotuvių darbo laiką triukšmavo parduotuvių savininkai ir girtuoklėliai. Sakė, bus socialinis sprogimas, atsidarys bobučių „taškai“, žmonės gers visokią bjaurastį. Kol kas niekas nesprogo, tik statistiškai buteliu mažiau išgeriame.

Ar pamenate, kai buvo nutarta kontroliuoti vaistines, ar šios laikosi taisyklių parduodamos nereceptinius vaistus, koks kilo šaršalas? O kas jį sukėlė? Patys vaistininkai, gudriai prisidengdami nuolatiniais pirkėjais, kurie vaistus kaip duoną kasdieninę pirko. Tam reikalui net krepšeliai vaistinėse atsirado, o reklama per visus kanalus geriausiu eterio laiku skelbė, kad išėjus į miestą tiesiog būtina užsukti į vaistinę.

Naujausias klyksmas kilo dėl privačių ligoninių, kurioms esą bus ribojama galimybė gauti valstybės finansų už suteiktas paslaugas – liaudiškai tariant, užsuks pinigų kranelį. Esą ministras smaugia privatininkus, žlugdo mediciną. Pasirodo, Lietuvoje yra tik dvi gydymo įstaigos, kurios teikia stacionarią medicinos pagalbą. O koks šurmulys pakeltas! Kas jį pakėlė? Jau tikrai ne kokia bobutė iš Jūžintų kaimo.

Ar pajutote skirtumą tarp to, kuris tėra eilinis gyventojas, paprastas lietuvis, ir to, kuris kitoks, kuris turi valdžią, neskaičiuoja pinigų? Jeigu esi turtingas ir turi gerą užnugarį, tau niekada negrasins skolų išieškotojai, nežiūrėsi akis išpūtęs į „užlūžusią“ banko sąskaitą, nes ją turi ne Lietuvos bankuose, o tavo garbę ir orumą teismuose gins geri advokatai, kurie supras, kad šį kartą reikia padirbėti dėl rezultato.

Štai dėl ko išsivaikšto Lietuva, o kiekvienas toks akibrokštas pamažu net didžiausio šalies patrioto lašas po lašo išsekina kantrybę. Pamažu mūsų šalis tampa graži tik iš toli ir graži savo gamta, o ne teisingais politikų sprendimais. Pas mus net partiją galima paveldėti, gauti dovanų.

Sakoma, viltis miršta paskutinė, bet kokia gali būti viltis, jeigu, kaip rodo paskutiniai įvykiai, valstybę valdo privatus kapitalas, o ne išrinkta valdžia – kuo taip naiviai daug metų tikėjome. Abejingumas, noras dirbti tik savo kišenei ir korupcija didesnė net už Puntuko akmenį.

Nenorėčiau po kelerių metų matyti tokio Lietuvos vaizdelio: sėdi kaime ant suoliuko senukas ir kikena – nebeliko ko vogti, kam „makaronų“ kabinti, tai ir valdžia emigravo. Visi žinojo, kad taip bus, bet nieko nedarė…

O tie, kurie po kelių dienų giedosite himną, įsiklausykite į jo žodžius: „Tegul Tavo vaikai eina / Vien takais dorybės, / Tegul dirba Tavo naudai / Ir žmonių gėrybei.“ Linkiu, kad tai išsipildytų.